Rokiškio Senamiesčio progimnazijoje – respublikinė konferencija

Žėrutė Semaškienė
,
Rokiškio Senamiesčio prog-jos mokytojų metodinės tarybos pirmininkė

Beveik šimtas Lietuvos mokytojų susirinko į Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centro ir Rokiškio Senamiesčio progimnazijos organizuotą respublikinę konferenciją „Mokymo(si) rezultatų panaudojimas siekiant ugdymo kokybės“, kuri vyko nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Konferenciją vedusi Rokiškio švietimo centro metodininkė Dalia Valskienė pristatė esminę šio renginio idėją – suorganizuoti diskusiją aktualiu Lietuvos mokyklose klausimu, įtraukiant ne tik savo rajono, bet ir šalies mokytojus, pasidalyti patirtimi, kaip panaudojant mokymo(si) rezultatus galima pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų.

 

Sveikindama konferencijos dalyvius Rokiškio Senamiesčio progimnazijos direktorė Saulė Kazinavičienė atkreipė dėmesį, kad mokykloje ugdymo kokybė suprantama kaip kiekvieno mokinio įgalinimas atskleisti savus polinkius ir išmokyti mąstyti. Direktorės pavaduotoja ugdymui Bernadeta Tubelienė pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip progimnazijoje sudaromos sąlygos individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą(si), kaip veikia mokinius motyvuojanti pasiekimų vertinimo sistema, kokių esminių mokinių ugdymosi pažangos pokyčių stebima mokyklos bendruomenei įsitraukus į tradicinį ugdymo procesą šiuolaikišku keičiančius projektus.

 

Projektinį mokymą – vieną aktyviausių užsienio kalbų mokymo(si) metodų – pristačiusi rusų kalbos mokytoja Valerija Misiūnienė sakė, kad šiandien kalbos mokymasis yra suprantamas kaip besimokančiųjų veikimas kartu, kolektyvinių žinių ir bendro rezultato kūrimas. Mokytoja teigė pastebėjusi, kaip taikant šį metodą per gana trumpą laiką mokiniai patobulino bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimus. Projektinis mokymas paspartino užsienio kalbos kaip aplinkos dalies suvokimo procesą, padrąsino mokinius nebijoti bendrauti.

 

Rokiškio Senamiesčio progimnazijos anglų kalbos mokytoja, „Erasmus+“ projekto dalyvė Daiva Malcienė, pristatydama projekto „Anglų kalbos dėstymo motyvuojantys metodai ir pasiruošimas integruotam kalbos ir turinio dėstymui“ patirtį, įgytą Ispanijoje, pabrėžė, kad užsienio kalbos šioje šalyje mokomasi panašiai, kaip ir gimtosios: klausantis, žaidžiant simuliacinius žaidimus, atliekant įvairius kalbinius veiksmus. Mokytoja papasakojo apie keletą dalykus integruojančių pamokų modelių, sėkmingai naudojamų Ispanijos Puerta del Andevalo mokykloje. Ispanai pamokose sėkmingai taiko „stotelių“ metodą, kuris skatina mokinius atidžiai perskaityti užduotis, sutelktai veikti ir laikytis mokymosi taisyklių. Taip mokantis lavinamas kritinis mąstymas, mokiniai įgalinami atpažinti, analizuoti ir apibendrinti savo veiksmus, reflektuoti įspūdžius. Anot pranešėjos, savaime suprantama, kad tokiose pamokose mokiniai apmąsto savo mokymąsi, tai suteikia sąlygas suprasti, ko dar trūksta, kad būtų pasiekti planuojami ugdymo(si) rezultatai.

 

 

Beveik visi Rokiškio Senamiesčio progimnazijos mokytojai renginyje dalijosi įžvalgomis ir praktika, įgyta projekte „Skaitymo strategijų taikymas pamokose ugdant mokinių kritinio-loginio mąstymo gebėjimus“. Įsitraukusi į šį projektą, progimnazijos bendruomenė vienerius mokslo metus sutelktai padėjo šeštokams įveikti vieną kliūtį kelyje į sėkmingesnį ugdymą(si) – mokė teksto skaitymo strategijų, kad jas taikydami mokiniai ugdytųsi kritinį-loginį mąstymą. Kas du mėnesius paeiliui taikydami vis sudėtingesnes teksto skaitymo ir suvokimo užduotis bei stiprindami bazinius ir konkrečios disciplinos tekstų skaitymo įgūdžius, pedagogai stebėjo mokinių ugdymosi rezultatų dinamiką. Mokslo metų pabaigoje išryškėjo, kad daugiau kaip trečdalis mokinių pagerino savo skaitymo ir teksto suvokimo rezultatą, mokiniai išmoko greitai surasti reikalingą informaciją įvairiuose šaltiniuose ir ją suprasti, „prijaukino“ ir negrožinius tekstus. Pranešėjai pabrėžė, kad ypač pasiteisino atidaus, analitinio skaitymo užduotys, įtraukiančios veiklos, susietos su mokinių aplinka, jų gyvenimo patirtimi. Taigi darytina išvada, kad nuosekliai mokant teksto skaitymo ir suvokimo strategijų galima pasiekti geresnių visų dalykų ugdymosi rezultatų.

 

Kaip skaitymas veikia raštingumą ir ar skaitantis mokinys – raštingesnis, svarstė Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Dangira Nefienė. Ji atkreipė dėmesį, kad raštingumo sąvoka apima ne vien lietuvių kalbos gramatikos išmanymą, bet ir bendrakultūrinius dalykus, mokytoja ragino kurti tikrovišką, aktualią, patrauklią ir motyvuojančią ugdymosi terpę: keliauti į muziejų, parodyti mokiniams gimtosios vietos kultūrines erdves ir pan. Įdomias pamokas mokiniai geriau įsimena, ugdomos jų kultūrinė, pažinimo kompetencijos, kurios būtinos, kad galėtų formuotis įgūdžiai, o žinios nebūtų sausos.

 

Kauno Simono Daukanto progimnazijos matematikos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Daukšytė-Koncevičienė pasidalijo patirtimi, kaip pritaikyti dalykų ugdymo turinį individualiems mokinių poreikiams ir galimybėms, kad sumažėtų įtampa tarp mokinio gebėjimų ir mokymosi iššūkių. Pranešėja pasakojo apie personalizuotą ugdymą, kurio esmė tokia: mokinys dalyvauja ne tik mokymo procese, bet ir prisideda prie mokymo(si) kūrimo, nes jo individualūs asmenybės bruožai ir poreikiai lemia mokymosi stilių.

 

Apibendrindami konferenciją jos dalyviai sutiko, kad šis renginys suteikė galimybę giliau pažvelgti į aktualią temą ir įkvėpė inicijuoti pokyčius, siekiant ugdymo kokybės.

 

 

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.