Rinkos poreikis į universitetus grąžins kraštovaizdžio architektų rengimą

Nors turime daug gamtos, Lietuva šiuo metu yra vienintelė Baltijos jūros regiono šalis, kurios universitetuose jau penkerius metus nėra rengiami profesionalūs kraštovaizdžio architektai. Bet situacija gali keistis – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nuo 2020 m. rugsėjo Architektūros fakultete pristato naują Kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programą. Tiek universiteto atlikta darbdavių apklausa, tiek didėjantis užklausų ir užsakymų skaičius iš viešojo ir privataus sektorių, nekilnojamojo turto plėtotojų ir individualių asmenų rodo, kad šių specialistų poreikis šalyje auga.

„Per penkerius metus, kol nevyko studijos, neišaugo naujų specialistų, jie neatėjo į rinką, neįėjo į komandas, neperėmė patyrusių kolegų patirties, o tai yra blogai. Darbą, kurį geriau atliktų kraštovaizdžio architektai, dabar dirba kitų profesijų žmonės, neturintys visų reikiamų žinių“, – esamą situaciją apibūdino programos rengimo grupės vadovas, VGTU profesorius, architektas dr. Gintaras Stauskis. Pasak jo, tai lėmė, kad tvarkydami ar projektuodami svarbius objektus vis dar nemokame išsaugoti ir gausinti gamtos vertybių, susitarti ir įtraukti į procesą visų suinteresuotų grupių, paviršutiniškai žiūrime į tvarumą, kuris ne tik apima ekologinių medžiagų naudojimą, bet ir siekia tausoti gamtos vertybes, sukuriančias savitą ir įsimintiną kraštovaizdį, taip pat taupyti išteklius viešųjų teritorijų priežiūrai ir užtikrinti kokybišką aplinką visiems gyventojams.

 

VGTU mokslininkui pritaria architektas Tomas Grunskis, teigiantis, kad kraštovaizdžio architektūra – tai specifinių žinių, praktikos, talento ir bendradarbiavimo reikalaujanti specialybė, todėl architektai negali visiškai pakeisti kraštovaizdžio specialistų, kurių sudėtinguose projektuose prireikia vis dažniau. „Socialinis užsakymas tapo aktualus jau seniai, visi suprato geros aplinkos vertę. Daugelis nekilnojamojo turto plėtotojų suvokia, kad gražiai sutvarkyta aplinka suteikia daugiau vertės jų nekilnojamajam turtui, kelia jo kainą. Antra vertus, visuomenė taip pat supranta šio komforto privalumus ir sutinka už tai papildomai mokėti“, – teigia architektas. Jis tikisi, kad, universitete pradėjus rengti profesionalius kraštovaizdžio specialistus, į gerąją pusę keisis ir miestų viešųjų erdvių vaizdas. „Bėda ta, kad visi išmokę 2 variantus sprendinių, kurie dažniausiai naudojami visuose miestuose – trinkelės ir asfaltas, nors kokybiškų ir nebrangių medžiagų bei estetiką nulemiančių detalių, kurios gali paversti viešąsias erdves patogiomis, yra ir daugiau“, – tikina pašnekovas.

 

Tarptautinėje praktikoje kraštovaizdžio architektai dirba keturiose pagrindinėse srityse: parkų ir skverų planavimas bei projektavimas, kultūrinių kraštovaizdžių tvarkymas, miesto atvirųjų erdvių – aikščių, skverų, promenadų, krantinių ir pan. – projektai, infrastruktūros projektai. Pastaroji sritis, pavyzdžiui, kelių ar gatvių kraštovaizdžio kūrimas, pasak profesoriaus G. Stauskio, yra labai populiari Vakaruose, bet Lietuvoje dar mažai žinoma ir taikoma. „Gatvė yra ne tik techninis statinys, ji taip pat formuoja mūsų miesto vaizdą, čia vyksta žmonių bendravimas, verda miesto gyvenimas, todėl jos estetika ir ekologija yra labai svarbi. Sudarydami Kraštovaizdžio architektūros studijų programą siekiame, kad ji apimtų visas šias sritis“, – teigia universiteto atstovas.

 

Dar vienas VGTU programos išskirtinumas – tai bus bene pirmoji Europoje nauja kraštovaizdžio architektūros studijų programa, kuriama pagal Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos (angl. IFLA) ir Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų tarybos (angl. ECLAS) reikalavimus ir rekomendacijas. Studijos bus vykdomos su tarptautiniais partneriais: Tartu gyvybės mokslų universitetu, Krokuvos žemės ūkio universitetu, Budapešto šventojo Istvano universitetu ir Olandijos VHL universitetu. Tai leis studentams dalį studijų vykdyti pas partnerius, kurie taip pat atnaujina savo studijų programas pagal tarptautinius reikalavimus.

 

Kraštovaizdžio architektūros studijos iš viso truks penkerius metus: trejus metus bakalauro studijos ir universiteto jau planuojamos dvejų metų trukmės magistrantūros studijos. Ne mažiau nei pusę studijų laiko sudarys praktinės užduotys: pratybos, projektų rengimas, išvykos į vietas, bendravimas su visuomene, kitais proceso dalyviais. Per praktiką pusę semestro studentai dirbs Lietuvos ar užsienio įmonėse, kartu su patyrusiais specialistais kurdami realius kraštovaizdžio architektūros projektus. Dėstytojų branduolį sudarys geriausi kraštovaizdžio architektūros specialistai: praktikai ves pratybas ir projektavimo užsiėmimus, o teorinius, metodinius, istorinius kursus dėstys universiteto akademikai. Programoje dėstys ir vienas žymiausių Europos kraštovaizdžio architektūros akademikų Jeroenas de Vriesas iš Olandijos.

 

Universitetas drauge su Aplinkos ministerija ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga taip pat siekia sureguliuoti kraštovaizdžio architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimą. „Šiuo metu bet kas gali vadintis kraštovaizdžio architektu, tad paprašėme ministerijos parengti profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarką, kuri remtųsi profesinio vardo apsauga arba specialistų atestavimu. Pirmasis variantas ribotų galimybę bet kam vadintis kraštovaizdžio architektu, o antrasis – leistų dirbti visiems, turintiems kvalifikaciją liudijantį dokumentą“, – teigia VGTU profesorius dr. Gintaras Stauskis. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 110 kraštovaizdžio architektų. Anksčiau kraštovaizdžio architektai buvo rengiami Vilniaus dailės akademijoje, o nuo 2015 m. nutrūko priėmimas į šias studijas ir Klaipėdos universitete. Nors VGTU studijas dar tik planuoja, Architektūros fakultete jau dabar vyksta vasaros mokyklos, kūrybinės dirbtuvės, vykdomi tyrimai ir rengiamos disertacijos aktualiomis kraštovaizdžio architektūros temomis.

 

***

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų ir praktikų galimybes.

 

Daugiau informacijos: Kristina Lazickienė, Viešosios komunikacijos direkcija