Rekordiniai metai Mokyklų edukacinių erdvių konkursui

Dovilė Šileikytė

Baigėsi Mokyklų edukacinių erdvių konkurso antrasis etapas, paskelbti nugalėtojai. Per šiuos dvejus metus edukacinės aplinkos stipriai pasikeitė į gerąją pusę, tam padėjo pandemija – per ją atsirado lauko klasių, galbūt tada bendruomenės sumąstė, kad reikia ir lauke kurti edukacines erdves. Lieka išmokti tą padaryti teisingai, nes tenka matyti įvairių netikslumų. Taip pat svarbu išnaudoti turimus privalumus – kartais miestuose darželiai neturi daug vietos, bet puikiai ją išnaudoja, gražiai ir įdomiai susitvarko, o rajonuose didelėse erdvėse, parkuose daug tuščios, neišnaudotos erdvės, vyrauja nušienautos pievos. Kas nustebino komisijos narius, apvažiavusius į antrąjį etapą patekusias ugdymo įstaigas, kurių šiemet buvo 115? Lauko salės su scenomis, teatrai, tai, kad atsiranda daugiau turinio, biologinės įvairovės (grybų, vandens augalų, dumblių, įvairių gyvūnų – šunų, lamų, ožiukų, vištų, avių). Kaip šių metų atradimą komisija įvardijo Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją. Pasak gamtininko, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjo Almanto Kulbio, pirmiausia reikėtų dėkoti konkurso dalyviams ir organizatoriams savivaldybėse – šiemet buvo rekordiniai metai, pritraukę daugiausiai dalyvių, kai kurios savivaldybės, iki šiol nedalyvavusios ir gal dar nelabai žinančios, kas yra edukacinės erdvės, bando pradėti jas kurti, domėtis, beveik visi darželiai turi basakojų takus, vabzdžių viešbučius, tikrai gerai pasirodė net ir tie, kurie pagal balus nepateko tarp nugalėtojų, juose irgi buvo ką pamatyti, jauku, gera.

 

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija. Tomo Pociaus nuotr.

Įkvepiantys pavyzdžiai

 

Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykloje įkurta moderni edukacinė sporto ir laisvalaikio bei interaktyvių zonų erdvė, „Biologinio grįžtamojo ryšio“ bei inovatyvi interaktyvi edukacinė ir laisvalaikio „Išmanioji klasėׅ“, gamtos mokslų edukacinė klasė. Tačiau labiausiai komisiją sužavėjo saugaus eismo erdvės viduje ir lauke: „Naktinis miestas“ (interaktyvus miesto maketas su vizualizacine judančia projekcija), „Saugaus eismo vaizdo filmų ir užduočių erdvė“ ir TV laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ projekte įkurta saugaus eismo klasė. Tai gatvei artima aplinka su šviesoforo reguliuojama sankryža, pėsčiųjų perėja. Edukacinėje erdvėje organizuojami ir įgyvendinami edukaciniai užsiėmimai: „Eismuolis“ ir „Eismo „Gidas“ bei kitos veiklos. Pernai įkurtas pirmasis Baltijos šalyse saugaus eismo miestelis „Saugėnai“, kuris užtikrina saugiam eismui reikalingą infrastruktūrą – šaligatvius, sankryžas, kelio ženklus, stoteles, geležinkelio pervažą ir netgi viaduką. Vaikai tai išbando pasitelkdami mažuosius elektrinius automobilius, dviračius, paspirtukus ir riedlentes. „Saugėnuose“ organizuojami ir įgyvendinami edukaciniai užsiėmimai: „Eismuolis“ ir „Eismo „Gidas“, neformaliojo vaikų švietimo programų užsiėmimai, renginiai.

 

Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla. Tomo Pociaus nuotr.

Šauniai tvarkomų Alytaus r. Butrimonių gimnazijos edukacinių erdvių teritorija tarsi plečiasi į miestelį, kuriame atsirado fontanas, skulptūra „Krepšinio motina“, skirta moterų krepšinio pradininkei, o netrukus didelę dalį turto gimnazija atiduos kuriamam trijų tautų (lietuvių, totorių ir žydų) muziejui. Pagėgių sav. Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijoje nuostabias erdves kuria biologijos mokytoja metodininkė Marytė Gečienė – „Hortus aeterna“ (amžinasis sodas). Šį ugdymo sodą sudaro erdvės „Samanų sodas“, „Nariuotakojai“, „Apie ką pasakoja fosilijos“ biologijos pamokoms (projektiniai darbai), „Palinkėjimų stendas“ dorinio ugdymo pamokoms, „Aktyvioji klasė“ pradinukams, „Šuoliaduobė“, pakabinamas tiltelis fizinio ugdymo pamokoms, Rutulio stūmimo sektorius (galima vykdyti integruotas matematikos, fizikos, fizinio ugdymo pamokas), „Ugnikalnio maketas“ geografijos pamokoms. Čia ir Alpių kalnų, Raganų, Paukščių, Istorijos sodeliai, ir Javų laukelis, ir dar be galo daug visko…

 

Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija. Tomo Pociaus nuotr.

Ne vienerius metus iš eilės konkurse puikiai pasirodo Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, Radviliškio r. Šeduvos lopšelis-darželis, į kurį vyksta ekskursijos iš Lietuvos ir užsienio, ir jie visur važiuoja – ne viena direktorė, o visa bendruomenė. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jurginėlis“ mokytojas vaikus moko konstruoti tiltus iš popierinių šiaudelių, pasakoja ir rodo hidraulinių keltuvų principus, su suspaustais skysčiais kilnoja svorius, sveria plytas, čia auginami būsimi fizikai, įrengtas robotikos kabinetas, STEAM erdvės eksperimentams. Panevėžio r. Raguvos gimnazijoje maloniai nustebino psichosocialinis mikroklimatas – pavyzdžiui, užrašas „Čia lankosi geriausi vaikai“ ant socialinės pedagogės durų. Daug balų surinko ir tarp pirmaujančių ugdymo įstaigų taip pat yra ir Kelmės specialioji mokykla, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla ir kt. Būna, kad konkurso paraiškoje ugdymo įstaiga prirašo penkis puslapius, bet atvykus nelabai yra į ką žiūrėti, ir atvirkščiai – anketoje vos kelios pastraipos, bet vaikštant po erdves yra ką pamatyti ir nebesinori išeiti.

Pasiūlymai mokykloms

 

Vertinimo komisijos nariai siūlo įvairias idėjas, kaip būtų galima skatinti ugdymo įstaigas šioje srityje tobulėti, kurti (kai kurių savivaldybių atstovai konkurse dar niekad nedalyvavo (Elektrėnų, Rietavo ir pan.), naudotis geraisiais pavyzdžiais, tam jau yra sukurta grupė „Mokyklų edukacinių erdvių kūrimas“ socialiniame tinkle „Facebook“, kilo idėja sudaryti ir gerųjų patirčių žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos gražias ir turiningas erdves sukūrusios mokyklos, rengti mokymus, kad švietimo bendruomenės žinotų, kaip tas erdves kurti. Dar – nebijoti rašyti tarmiškai, ne tik bendrine kalba, atskleisti regioniškumą, kurti mokyklos tapatybę, remiantis pavadinimu. Pavyzdžiui, darželis „Ąžuoliukas“ savo teritorijoje turi didelį ąžuolą, bet jo niekaip neišnaudoja, darželis „Aviliukas“ neturi avilio, nors ugdymo įstaigos „Buratinas“, „Eglutė“ ir „Nykštukas“ savo pavadinimus išnaudoja ir turi daug buratinų, eglučių ir nykštukų. Darželyje „Jurginėlis“ yra etnografinis Jurginų darželis, prie kurio bus lentelės ir QR kodai su aprašymais.

Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“. Tomo Pociaus nuotr.

Lankantis su komisija vienoje iš mokyklų teko matyti ant akmenų nupieštas boružes, „tupinčias“ gėlyne, nors tądien aplankytame darželyje „Boružėlė“ nė vienos boružėlės nematėme. Kai kurios mokyklos, pavadintos žymių žmonių pavardėmis, taip pat edukacinėse erdvėse išnaudoja savo pavadinimus – tai Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija ir Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazija, pasakojančios apie šias asmenybes ir jų veiklas.

 

Taip pat, komisijos nuomone, praverstų atmintinės, kuriose būtų parašyta, į ką turėtų atsižvelgti mokykla, kurdama edukacinę erdvę, o tą daryti turėtų ne stichiškai, bet turėdama viziją, planuodama. Neigiamai vertintini sėdmaišiai ir minkštasuoliai, nes neskatina mokinių judumo, į žemę įkastos padangos, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė dr. Ona Motiejūnaitė įvardijo dažniausiai edukacinėse erdvėse aptinkamus netikslumus: vabzdžių viešbučiai klaidingai įvardijami kaip vabalų viešbučiai, o dar tiksliau būtų įvardinti vabzdžių namais; baltažiedė robinija vadinama akacija (nors Lietuvoje akacijos neauga), kiaulpienė – piene (būtų gerai edukacinėse erdvėse parodyti šių augalų skirtumus), o alyvos vadinamos alyva (nėra vienaskaitos, visada rašomas vardas daugiskaita). Reikėtų vengti ir perteklinių augalų etikečių, kai šalia nėra augančių jose įvardintų augalų. Taip pat painiava ir su ramunės vardu. Dažnai ramunėmis vadinamos baltagalvės. Lietuvoje savaime auga paprastoji baltagalvė, auginama gėlynuose – didžiagraižė baltagalvė. Lietuvoje yra dvi rūšys ramunių: bevainikė ramunė – plačiai pakelėse, patvoriuose paplitęs svetimžemis augalas; vaistinė ramunė gamtoje retai aptinkama, bet plačiai auginama; abi ramunės turi vaistinių savybių. Dar su ramunės vardu susiję šunramunio, bobramunio vardai. Beje, baltagalvė ir rugiagėlė keliose edukacinėse erdvėse buvo pristatytos kaip Latvijos ir Estijos nacionalinės gėlės. Augalai – įvairių istorijų pasakotojai, jie puiki edukacinė priemonė integruojant dalykus, tačiau būtina teisingai juos vadinti.

 

Mokyklų nugalėtojų atstovai rugpjūčio 8–12 d. kviečiami dalyvauti tarptautiniuose mokymuose „Edukacinių erdvių kūrimo patirtys Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos visuomeninėse ir viešose aplinkose, saugomose teritorijose, gamtinis ir ekologinis ugdymas jose“ – apsilankys Vroclavo ir Drezdeno botanikos soduose, interaktyviame Higienos muziejuje Vokietijoje, Čekijos nacionaliniame parke ir kt.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *