Reflektyvus fizinio aktyvumo mokymas(is): „Judame daugiau ir išradingiau“

Fizinis aktyvumas apibūdinamas kaip judėjimas, kurį sukelia skeleto rau­menų susitraukimas, lemiantis padidėjusį organizmo energijos suvartojimą. Aktyvi fizinė veikla yra žmogaus gerovę inspiruojantis veiksnys, kuris formuoja motorinius įgūdžius, stiprina fizinę sveikatą, skatina psichinį vystymąsi, gerina dvasinę savijautą bei plėtoja socialinius ryšius.

 

Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ aplinka atliepia dabartinius ugdymo reikalavimus. Darželio materialinė techninė bazė (priemonės sporto veiklai, grupėse yra kompiuteriai, išmanieji ekranai) atitinka sporto bazėms (tinklinio aikštelė, dviračių takas) keliamus reikalavimus, vyksta racionalus ugdymo procesas, dirba kvalifikuoti specialistai.

Siekiame visapusio vaikų sveikatos stiprinimo, vidutinio ir didesnio intensyvumo fizinio aktyvumo, tad organizuodamos veiklas naudojamės technologijomis.

 

Šiuo metu Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ pedagogai, skatindami fizinį ugdytinių aktyvumą, kasdienėje grupės veikloje naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“. Socialinio tinklo teikiamos pasiekiamumo galimybės padeda pedagogams ir vaikams įveikti mažųjų įsitraukimo į ugdymosi procesą krizę, nes jie, dėl tėvų karantino ir darbo nuotoliniu būdu – likę namuose.

Akivaizdu, kad socialinis tinklas „Facebook“ traktuojamas kaip greičiausias informacijos perdavimas besimokantiesiems. „Facebook“ paskyrose galima rasti ne vieno specialisto, kuris propaguoja įvairias sporto šakas, skelbiamus fizinio aktyvumo treniruočių vaizdo įrašus.

 

I. Kalašo (2010) teigimu, informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) priemonių diegimas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme, gali būti suvokiamas iš skirtingų perspektyvų. Mikroperspektyva – svarbiausias lygis – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo institucija, kurioje vyksta IKT integracijos procesas. Reflekyviam mokymuisi naudojome mikroperspektyvą, nes šiame lygyje sukaupta daugiausia praktinių žinių. I. Kalašas (2010) nurodo penkis pagrin­dinius proceso aspektus:

Kas dalyvauja? Vaikai, pedagogai, ugdymo institucijos admi­nistracija yra akivaizdūs proceso veikėjai, svarbu kurti tikrą partne­rystę su tėvais ir įtraukti juos į pokyčių procesą.

Kodėl tai daroma? Suvokiamas ugdymo IKT potencialas, tai padeda siekti ugdymo tikslų, atliepiančių šio am­žiaus perspektyvas ir reikalavimus.

Kokias IKT rinktis? Reikia pasinaudoti tuo, kad IKT apima daugybę skaitmeninių įrankių, aplinkų ir procedūrų, kurios galėtų būti naudojamos kompleksiškai, atsižvelgiant į visas vaikų vystymosi ir ugdymo sritis.

Kur tai naudoti? Dažnas ir svarbus klausimas – kaip organizuoti er­dvę su IKT. Ugdymo institucijose dažnai skiriama atskira patalpa ar jos dalis, nes taip lengviau sieti įvairias veiklas ar mo­kymo programas. Pasak H. Price’o (2009), dažnai neišnaudojamos mobiliųjų įrankių (fotoaparatų, telefonų, planšečių ir kt.) galimybės, ypač veikiant lauke.

Kaip integruoti? Turi būti sukurti, įgyvendinti ir įvertinti produk­tyvaus grupės valdymo ir veiklos scenarijai: individualios veiklos su vaiku, veiklos su nedidele vaikų grupe ir visa grupe. Svarbūs IKT naudojimo saugumo klausimai.

 

Autoriaus pateiktus proceso aspektus pritaikėme tikslingam virtualių mokymosi aplinkų naudojimui bei fizinio aktyvumo svarbai ir skatinimui, pagal pateiktą schemą:

Reflektyvus mokymasis mikroperspektyvos lygiu

Fizinio aktyvumo „Judame daugiau ir išradingiau“ pratybos, treniruotės – orientuotos į vaiko prigimtinių fizinių galių plėtojimą: suteikti žinių apie fizinio aktyvumo formas, daromą įtaką žmogaus gerovei, fizinio aktyvumo parametrų – intensyvumo, dažnumo, apimties – rekomendacines normas, siekiant išsaugoti ir stiprinti sveikatą; ugdyti įvairių fizinių pratimų ir žaidimų gebėjimus, sužadinti fizinio aktyvumo poreikį; įtvirtinti sistemingo fizinio aktyvumo įpročius; pasiūlyti įvairių fizinių pratimų ir žaidimų, kurie sudarytų galimybę vaikams nuspręsti, kokia fizinė veikla labiausiai patinka ir kokią atlikdami jie patiria malonumą bei vidutinio ir didelio intensyvumo fizinį aktyvumą.

 

Pedagogas vertinamas kaip itin svarbi dalis, skatinanti besimokančiųjų gebėjimą reflektuoti. Būtent nuo mokytojo priklauso, kaip bus keliami tokie klausimai: „Kas?“, „Kaip?“, „Kodėl?“, ir kaip tai bus panaudota. Dėl šios priežasties edukologai didelį dėmesį skiria mokymosi kontekstui (namų, mokyklos aplinkai ir pan.). Būtent kontekstas sudaro galimybes vystytis refleksijos gebėjimams ir padeda suvokti pasirengimą įgyti ir apsvarstyti patirtį.

Pedagogų refleksija apie projektą

 

Reflektyvus mokymas(is) „Apmąstyk ir veik“. Fizinio aktyvumo „Judame daugiau ir išradingiau“ projektą vykdo 360 dalyvių (vaikų, tėvų, darželio bendruomenė). Sporto šakų specialistai (sportinių šokių, fizinio aktyvumo – „Sportuok sveikai“, jogos) treniruotes ir liaudies žaidimų pamokėles veda nuotoliniu būdu.

Mokymas(is) nuotoliniu būdu suteikė galimybių ne tik tikslinėms grupėms, bet ir kitų grupių vaikams – pasirinkti sporto šaką ir dalyvauti treniruotėse ir liaudies žaidimų pamokėlėse.

 

Sporto šakų specialistai vaizdo įrašus įkelia pagal veiklų tvarkaraštį. Mokytojų ir trenerių  parengtų treniruočių eigą kuruoja grupės mokytojos. Ugdymas vyksta įstaigoje, vaikų lankomumas geras, grupėse yra kompiuteriai, išmanieji ekranai. Laikantis nustatyto tvarkaraščio, grupių mokytojos nuteikia vaikus sporto projekto nuotolinėms treniruotėms. Vaikus stebi pedagogai, padeda pratimus atlikti taisyklingai, koreguoja ir pataria visos treniruotės metu.

 

Fizinio aktyvumo mokytoja Justina kasdien parengia naujų pratybų, todėl labai patogu, kad galima įrašą sustabdyti, vėl įjungti ir pakartoti tai, kas patiko. Procesas vyksta beveik lygiai taip pat, kaip ir anksčiau. Mokytoja veda pratybas gerai nusiteikusi, vaikai sulaukia komplimentų, jiems pasiūloma atsikvėpti ir atsigerti vandens.

„Varliukų“ grupės vaikams labiausiai patiko individuali užduotis – sukurti savo kliūčių ruožą ir jį įveikti.

Mokytojai Justinai pateikiame grupės mokytojų refleksiją ir vaikų atsiliepimus. Komentuojame rašydamos žinutes: kas sekasi, ką dar būtų galima išbandyti, ką vaikams reikia pakartoti. Taip pat siunčiame nuotraukas. Vaikai žino, kad kiekvieno sėkmė rūpi ne tik grupės mokytojai, tėvams, bet ir ekrane besišypsančiai mokytojai Justinai. Ši mokytoja atvira pasiūlymams, siekia tobulėti ir atsižvelgia į vaikų poreikius, jų idėjas, labai laukia grįžtamojo ryšio.

 

Sportinių šokių mokytoja Viktorija turi paruošusi šokių (valso, „Čia čia čia“, ritmikos pratimų ir kt.), jų gausa stebina ir džiugina. Nuo pat pažinties pradžios vaikai atsimena visų šokių judesius, juos kartoja bei išmoksta naujų. Jiems patinka šokių dainos, prašo jas dažniau įjungti. Kartais vaikai pabando mokytis šokti lėtą valsą poromis.

Mokytojai Viktorijai taip pat pateikiama refleksija nuotraukomis bei filmuota medžiaga, ji mato kaip sekasi vaikams. Kai reikia, pakartotinai įsijungiame nurodytos treniruotės dalį ir mokomės judesių. Mokytoja vaikus motyvuoja komplimentais.

 

Du kartus per savaitę vaikai lankosi sporto salėje ir atlieka mokytojos Gražinos parengtas sportines užduotis. Vaikai mokosi eiti kojukais, atlieka estafetes, pratimus ant suoliuko. Mokosi žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį. Salėje gali naudotis sportiniu inventoriumi, o lauko erdvėje pasikartoti mokytojos Justinos išmokytų žaidimų.

Kieme išnaudojamos naujos, sportuoti pritaikytos erdvės: treniruokliai, tinklinio aikštelė, dviračių takas. Vaikai žaidžia tinklinį, futbolą, važiuoja dviračiais, paspirtukais.

 

Tėvai peržiūri vaikų veiklas ir pasiekimus feisbuko paskyroje bei motyvuoja fizinį aktyvumą namuose. Tai rodo tėvų atsiliepimai:

Gabijos mama: „Gabija, kai nori, visada namie pati įsijungia muzikos, noriai sportuoja ir rodo pratimus kuriuos išmoko! Tikrai – sporto, judėjimo nauda neišmatuojama ir šios pamokos labai naudingos.“

Tauro mama: „Man labai patinka stebėti filmukus ir nuotraukytes, ką mano vaikas veikia darželyje, tada lengviau užduoti klausimus, kad papasakotų apie savo dieną, kitu atveju papasakoja tik ką valgė. Labai dėkinga auklėtojoms už iniciatyvą, linksmai ir įdomiai pateiktą sporto programą ir meilę vaikučiams.“

Sofijos mama: „Sofija namie moko šokti savo brolį.“

Rido mama: „Ridas visada parodo, kokį šokio žingsniuką išmoko, pamoko ir namiškius. Labai patiko „Shakir‘os“ šokis. Taip pat papasakoja, ką ir kaip tą dieną šoko ar sportavo.“

Jogailės mama: „Jogailė visada namie atkartoja judesius ir savų sugalvoja! Patinka sportuoti ir sveikai gyventi.“

Refleksiją atliko „Varliukų“ grupės mokytojos Erika Kiznienė, Vida Pečiulaitienė.

 

Virtualioje erdvėje galime bendrauti „čia ir dabar“. Tėvams pateikti vaizdo įrašus ir nuotraukas, kaip jų vaikai atlieka veiklas. Sportiniai šokiai yra nauja patirtis visiems „Kačiukų“ grupės vaikams. Pavyksta šokti „Šuniukų šokį“. Tai nuotaikos ir teigiamų emocijų šaltinis. Tėvai reaguoja komentarais „ok“, „šaunuoliai“ ir emocijų simboliais, jie pastebi, kad vaikai geba atlikti ir išmokti daugiau nei iš jų tikimasi. Liaudies žaidimai moko vaikus eiti ratelio. Judesio pasakas vaikai atsimena ir pritaiko žaisdami su draugais. Aktyvi fizinė veikla „Sportuok sveikai“ reikalauja atsakingo požiūrio. Kasdien sportuodami su mokytoja Rūta Aleknavičiūte vaikai išmoko pramankštos pratimų.

Nuotolinio mokymo(si) būdu „Kiškių“ grupės vaikai papildomai mokėsi sportinių šokių specifikos. Mokytoja Gitana Balčiuvienė naudojo šią atlikimo metodiką: vaikai peržiūrėjo sportinių šokių specialisto veiklą, atliko pavienių judesio žingsnių (3–4 kartus), jungė žingsnius, po to pritaikė muzikos ritmui.

„Pingvinų“ grupės vaikai aktyvūs ir linksmi. Liaudies žaidimus ir ratelius žaidžia antrus metus. Vaikai lengvai prisitaiko prie kitokių mokymosi formų ir treniruočių nuotoliniu būdu.

Filmuotas veiklas pirmiausia peržiūri grupės mokytoja, kad tinkamai parinktų vietą grupėje, reikiamas priemones, numatytų galimus veiklos eigos variantus.

 

Šokių mokytojos Idalijos pamokėlę stebime, tada kartojame judesius, kartais įrašą sustabdome. Kartojame keletą kartų, kad visiems būtų suprantama kaip šokti ir žaisti.

Liaudies ratelius vaikai ir patys noriai žaidžia, tuomet ieškome reikiamo muzikos įrašo arba prisimename žodžius ir dainuojame. Žaisdami muzikines pasakas, kartais patys sugalvojame kitokių judesių nei nurodo šokių (liaudies ratelių) mokytoja, pakeičiame pasakos eigą savaip. Tuomet žaisti tampa dar įdomiau ir smagiau.

 

Džiugu laisvoje veikloje stebėti kitokią vaikų judesio raišką, atpažinti naujus, neseniai išmoktų žaidimų ar šokių elementus: vaikai vaidina matytus animacinius filmus, girdėtas pasakas, savaip improvizuoja muzikinius kūrinius.

Šiek tiek vaikų klausimų ir minčių apie liaudies žaidimus ir ratelius:

„O šiandien kokią pasaką šoksim? Gal apie šuniukus patrulius?..“

„Mes su sese namie žaidėm „Tamsu tamsu“.

„Auklėtoja, įjunk tą filmuką apie senelį ir vasarą, kur mokytoja rodė kaip reikia šokti.“

„Mes tai tokias klumpes matėm vasarą, atsimeni?“ (Mokytoja buvo atnešusi klumpes ir leido visiems pasimatuoti).

Refleksiją atliko „Pingvinukų“ grupės mokytoja Rasa Pralgauskienė.

 

Fizinio aktyvumo treniruotėse „Sportuok sveikai“ lavinamas vikrumas ir ištvermė, gerinama judesių koordinacija. Mokytoja Justina atsakingai parenka imitacinių pratimų (pvz., gyvūnai, medis, bokštas ir pan.), jie atitinka vaikų fizines galias, lavina visas raumenų grupes.

Mažieji kamuoliu žaidžia žaidimus „Kas aš esu?“ ir „Karšta bulvė“ – skirtus reakcijai, pusiausvyrai, koordinacijai lavinti, o socialiniame tinkle „Facebbook“ žaidimų akimirkomis mielai dalijasi su draugais, esančiais namuose. Tėvai supranta fizinės veiklos svarbą, stiprėjantį vaikų imunitetą. Pastebi geresnius bendrus fizinius gebėjimus (grupės „Pingvinai“ mokytoja Birutė Levanienė).

 

Sporto šakų specialistų treniruočių ir pratybų integravimą į ugdymo procesą pedagogai įvardija kaip privalumą. Na, o mokytojai moko vaikus mokytis nuotoliniu būdu. Pastebėti ir kiti privalumai: išbandyti įvairias sporto šakas suteikiama galimybė ne tik tikslinės grupės, bet ir kitų grupių vaikams; lavinama protinė veikla, nes vaikai turi atsiminti; pedagogai, dalyvaujantys projekte, įsipareigoja ir jaučia atsakomybę už projekto įgyvendinimą; sveikatos ugdymas vyksta nuosekliai, nes veiklą galima planuoti atsižvelgiant į ugdytinių poreikius; fizinis aktyvumas integruojamas į ugdymo procesą patogiu dienos laiku.

 

Deramai įgyvendinus projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ tikėtina, kad ir vaikai, ir tėvai  rinksis vidutinio arba didelio intensyvumo fizinį aktyvumą laisvalaikiu, sumažės vaikų sveikatos sutrikimai.

Fizinio aktyvumo plėtra įstaigos aplinkoje, yra prielaida vaikų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimui, aktyviam laisvalaikio planavimui tiek darželyje, tiek namuose.

 

Projektas tobulina pedagogo profesinę kompetenciją. Reflektyvaus mokymo(si) metodas taikomas dažniau ir profesionaliai, nes tik prasminga ir reflektuojama patirtis lemia kokybišką mokymąsi, dalijimąsi ja su kitais besimokančiaisiais, pvz., šeimos narais.

 

Literatūra

 

Kalash I. Recognizing the potential of ICT in early childhood education Analytical survey. UNESCO Institute for Information Technologies in Education [interaktyvus], 2010. Prieiga internete: http://iite.unesco.org/pics/publications/en/files/3214673.pdf, [žiūrė­ta 2020-12-07].

Price H. (Ed.). The Really Useful Book of ICT in the Early Years. // London: Routledge, 2009.

 

Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.

 

Zita Ona Jurgelevičienė

Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ direktorė

Danguolė Simanauskienė

Direktorės pavaduotoja ugdymui (projekto vadovė)

Erika Kiznienė, Vida Pečiulaitienė, Rūta Aleknavičiūtė, Gitana Balčiuvienė, Rasa Pralgauskienė, Birutė Levanienė

Mokytojos

Gražina Sidabrienė

Meninio ugdymo mokytoja

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.