Radviliškio rajono partizanų likimo mozaika

Sandra Karenauskienė
,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

Valios laisvė ir sąžinė, kančios ir pasiaukojimo prasmė, tiesos ir gėrio siekis, susitaikymas ir viltis visada jaudino ir tebejaudina žmogų. 2021 m. Lietuvos Seimo paskelbti vieno žymiausių partizanų – Juozo Lukšos–Daumanto metais. Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja S. Karenauskienė ir istorijos bei pilietinio ugdymo mokytoja V. Jankūnienė, siekdamos atskleisti mokiniams sudėtingą antrosios sovietinės okupacijos situaciją šalyje bei supažindinti su partizanų kasdienybe, sunkių apsisprendimų akimirkomis ir herojiška laikysena, spalio mėnesį organizavo integruotų pamokų ciklą „Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja“ 2B ir 2E klasės mokiniams.

 

Pamokose aptartas rezistencinis judėjimas Lietuvoje, akcentuojant Prisikėlimo apygardos Žaliosios rinktinės partizanų veiklą, skaityta partizaninė literatūra: B. Krivicko poezija, J. Lukšos-Daumanto laiškai, L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio ištraukos, dalyvauta Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtoje virtualioje edukacinėje programoje „Miško broliai: kovos ir kasdienybė“. Pamokų ciklas baigtas pėsčiųjų žygiu po Radviliškio miestą bei kūrybinių užduočių ir lankytų vietų pristatymu. Siekiant kuo veiksmingiau perteikti žinias apie partizaninį judėjimą, pėsčiųjų žygio metu naudotas grupinis aktyvaus mokymosi ir mokymo metodas – simuliacija. Mokiniai imitavo partizanų būrio veiklą – galvojo apygardos, rinktinės, kuopos pavadinimą, pasirinko slapyvardžius, kūrė šifruotą informacinę žinutę, keliavo ieškodami nurodytų objektų (partizanų palaikų išniekinimo vietos Maironio ir Žalgirio gatvėse bei partizanų palaikų perlaidojimo vieta Naujosiose miesto kapinėse) pačių pasirinktu maršrutu. Prie antkapinės Trijų kryžių kompozicijos mokiniai rinko statistinius duomenis, analizuodami partizanų pavardes, nustatė galimus partizanų tarpusavio giminystės ryšius, identifikavo bendrapavardžius Lizdeikos gimnazijos bendruomenės narius, o namuose atliko individualią kūrybinę rašymo užduotį – kūrė laišką.

 

Pasak mokinių, tokios pamokos netradicinėje erdvėje yra įdomios ir reikalingos, skatina domėtis ir istorija, ir literatūra, padeda pažinti gimtąjį miestą. Dauguma mokinių pripažino, kad pirmą kartą atkreipė dėmesį į šiuos paminklus, o kai kurie pasidomėję savo šeimų istorijomis sužinojo, kad jų seneliai ar giminaičiai taip pat dalyvavo rezistenciniame judėjime, rėmė partizanus. Keli mokiniai netgi užrašė artimųjų pasakojimus.

 

Iš tiesų, lankydami istorines miesto vietas, menančias skaudžią partizanų patirtį, mėginome suvokti, kaip jautėsi besislapstantys, gyvenantys po žeme bunkeriuose, nuolat priešų armijos persekiojami, stribų medžiojami žmonės, matantys savo artimųjų ir bendražygių mirtis bei išdavystes, bet vis tiek iki mirties išlikę ištikimi priesaikai – ginti savo tėvynę. Akivaizdu, kad literatūra ir istorija yra glaudžiai susijusios, papildo ir paaiškina viena kitą, o situacijų imitavimo metodai padeda geriau suprasti ir įsivaizduoti praeities įvykius. Taip kartu su antrokais gimnazistais tarsi sudėliojome Radviliškio rajono partizanų likimo mozaiką…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.