Python programavimo kalbos naudojimas Informacinių technologijų brandos egzamine

Aušra Židžiūnienė

Pastebima, kad mokiniai kasmet vis mažiau domisi informacinių technologijų (IT) dalyku mokykloje ir rečiau renkasi laikyti Informacinių technologijų brandos egzaminą. Pasekmė – į šalies rinką patenka vis mažiau kompetentingų jaunų žmonių, gebančių programuoti ir besidominčių informacinių technologijų sritimi. Aukštojo mokslo bei verslo iniciatyva, Nacionalinė švietimo agentūra surengė diskusiją, kaip informacinių technologijų dalyką padaryti patrauklesnį moksleiviams, naudojant Python programavimo kalbą. Diskusijoje dalyvavo informacinių technologijų mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, informacinių technologijų sektoriaus verslo atstovai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) specialistai.

 

Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė džiaugiasi programuotojų iniciatyva, pastebėdama, jog išties, Informacinių technologijų brandos egzaminas anksčiau buvęs itin populiarus, dabar sulaukia vis mažiau jį laikančiųjų, pavyzdžiui, šiemet jį laikyti pasirinko dar trimis šimtais mokinių mažiau. „Tai, kad dabar kalbama apie naujų programavimo kalbų taikymą informatikos ugdymo procese ir egzamine, nepaprastai svarbu, nes šiuolaikiniai abiturientai turi mokytis, to, kas aktualu bei modernu. Viliuosi, kad vieni kitus paremdami galime pasiekti gerų rezultatų“, – kalbėjo vadovė.

 

ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius taip pat teigė matantis didžiulę programavimo dalyko prasmę. Pasak jo, gebėjimas programuoti yra šiuolaikiško, atviro žmogaus privalumas.

Kodėl mes čia?

 

Kauno technologijų universiteto (KTU) Programavimo ir duomenų struktūrų dėstytojas doc. dr. Eimutis Karčiauskas sakė, jau kurį laiką stebintis, jog tiek programavimo mokymui, tiek valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistemai reikia naujų impulsų. Anot jo, 2010 m. švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas C++ kalbos įtraukimas į Informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino programą dabar jau nėra tinkamiausias mokymui skirtas pasirinkimas.

 

„Pačių IT mokytojų nuomone IT VBE egzistavimas – svarbus motyvas mokiniams renkantis pamokas, tačiau dažnai girdimi informatikų tėvų atsiliepimai, kad vaikai nesirenka IT pamokų dėl jų monotoniškumo, patrauklumo trūkumo. Todėl reikia tiek pamokas, tiek egzaminus daryti patrauklesnius, nes dabar programuodami mokiniai mato tik senovinį dvispalvį langą. Lietuvos švietimo įstatymo 38 straipsnyje numatyta: „Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrųjų programų (BP) nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.“ Šiuo atveju, gali padėti įvairios informatikų ir IT specialistų bendruomenės, – iniciatyvos imasi Infobalt, universitetai“, – kalbėjo doc. dr. E. Karčiauskas.

 

Anot jo, jau daug metų informatikai kalba apie Python programavimo kalbos privalumus mokyme, pateikiamos įvairių šalių edukologų rekomendacijos, organizuojami seminarai Lietuvos mokytojams, tačiau mūsų mokyklose Python kalbą vis dar naudoja tik entuziastai, dėl VBE programos ribojimų! Tuo metu neformaliajame ugdyme naudojamos kitos priemonės, kurios žadina vaikų smalsumą, iniciatyvas ir t. t.

 

„Šį pavasarį pradžiugino pilietinė Vismos iniciatyva su sistema Angis – tai lietuviškas Python atitikmuo – skirta jaunesniems mokiniams. Todėl tinkamas laikas pasirūpinti ir vyresniųjų klasių mokinių programavimo galimybėmis“, – akcentavo doc. dr. E. Karčiauskas.

Thomas Park (unsplash.com) nuotr.

IT VBE būsena profesionalo požiūriu

 

Infobalt ir Visma atstovas Mantas Urbonas, reaguodamas į NŠA direktorės ir ŠMSM viceministro išsakytas mintis, pabrėžė, kad informacinių technologijų specialistai nesiekia keisti dabartinės tvarkos, nes tvarkos keitimas – ilgas procesas. M. Urbonas teigia, siūlantis keisti tik priemonę, nes jau ir dabar Python programavimo kalbos mokosi dalis mokinių, tad pastarieji jau ir šiemet galėtų egzaminą laikyti Python kalba. Anot M. Urbono, Python kalbos taikymas paskatintų mokinius rinktis gamtamokslines, inžinerines studijų sritis.

Python programavimo kalbos privalumai, lyginant su dabar egzistuojančiomis C++ ir Pascalio kalbomis – akivaizdūs. Ši kalba itin gerai palaiko lietuvių kalbą, failus galima skaityti lietuviškai. Kaip žinome, su C++ taip pat galima, bet yra nepaprastai sunku. Taip pat Python kalba daug tinkamesnė algoritmavimui. Šios kalbos praktinis naudojimas yra nepaprastai platus. Dažnai mokiniai, išbandę C++ nebenori tęsti tiksliųjų mokslų, Python kalbos įvedimas visa tai galėtų pakeisti“, – teigia jis.

 

M. Urbono manymu, būtų gerai, kad jau kitais metais abiturientai galėtų laikyti egzaminą Python kalba, tereikia papildyti priemonių arsenalą. Ten, kur VBE nurodoma Pascalis ir C++, svarbu pridėti ir Python programavimo kalbą. Anot jo, toks papildymas užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Visma, viena didžiausių programavimo įmonių Lietuvoje, mielai prisidėtų, jei prireiktų pagalbos. M. Urbonas dar kartą pabrėžė, kad nereikia nieko keisti, tinka tos pačios ugdymo ir egzaminų programos, tos pačios užduotys, tiesiog tiems vaikams ir mokytojams, kurie geba dirbti Python programavimo kalba, ji būtų taikoma tarp pasirenkamųjų.

IT VBE sprendimų C++ ir Python kalbomis analizė

 

Doc. dr. Eimutis Karčiauskas pasakojo, jog IT VBE analizei paruošti sprendimai dviem kalbomis: Python ir C++, skirti 2009, 2018, 2019, 2020 metų IT VBE užduotims spręsti. Sprendimai bendrinami naudojant virtualią aplinką https://www.jdoodle.com/ (ją galima naudoti įprastąja IDE). Išklausyta 2021 m. vykdomų seminarų IT VBE tematika. Kaip teigiama IT VBE programavimo komisijos atliktoje apžvalgoje, – mokykloje mokoma kurti (sudaryti) algoritmus. Svarbiausia – kritinis, informatinis mąstymas ir gebėjimas spręsti įvairias problemas, naudojant mokymo programoje išvardytus duomenų tipus, logines konstrukcijas, algoritmus. Šio tikslo įgyvendinimui Python kalba puikiai tinka. Taigi, bazinių Python kalbos duomenų struktūrų (rinkinių, sąrašų, žodynų, simbolių eilutės) bei valdymo struktūrų (sąlygų, sakinių, ciklų) pakanka egzaminams naudojamų užduočių sprendimui. Todėl 2021–2022 m. m. egzamine galima naudoti ir Python programavimo kalbą.

 

Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas Mantas Zimnickas pastebėjo, jog C++ ir Paskalis yra žemo lygio programavimo kalbos ir reikia įdėti daug pastangų uždaviniams išspręsti, o tuo tarpu Python programavimo kalba daug išraiškingesnė, todėl uždaviniai išsprendžiami vienos eilutės principu. Žinoma, naudojantis aukšto lygio technika.

Mokytojų tobulinimo kursai

 

VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius džiaugiasi, jog Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau rengia mokytojų tobulinimo kursus, įskaitant ir Python kalbos. Remiantis vykstančiais C++ kursais, rengiami Python kursai (20–25 paskaitos po 2 val.), kuriuos bus galima pradėti rugsėjį. „Visa planuojama kursų medžiaga ketiname atvirai dalytis. VDU Informatikos fakultetas įsipareigoja skirti žmonių, kurie dalyvautų egzaminų vertintojų grupėje, tarp jų žadu būti ir aš. Kiek žinoma, Kauno technologijos universiteto (KTU) informatikai laikosi panašios pozicijos. Tad, manau, žmonių tikrai netrūksta, tereikia atrinkti geriausius“, – kalbėjo jis.

 

Anot VDU atstovės Ievos, dauguma mokytojų kvalifikacijos kėlimo temų C++ ir Python programavimo kalbų sutampa. Pirmiausia su mokytojais kalbamasi apie darbo aplinkos paruošimą, aptariami bendri programavimo ar kodo rašymo principai. Tada gilinamasi į kintamuosius, informacijos įvedimą ar / ir išvedimą. Kalbamasi apie aritmetinius veiksmus, tikrinimo sąlygas, ciklus, masyvus, sąrašus… Itin aktuali tema – algoritmai, taip pat – darbas su duomenų failais, funkcijos ir įžanga į objektinio programavimo dalykus. Kiekvieną temą sudaro teorinė dalis, – paaiškinamas temos reikalingumas ir aktualumas. Tuomet pateikiama vaizdo medžiaga (pamokų ar paskaitų įrašai), praktinių programavimo pavyzdžių su paaiškinimais. Pastarieji visuomet siejami su prieš tai apžvelgta teorija. Galiausiai pateikiama praktinių užduočių, kurios skirtos žinių įtvirtinimui ir kurias bus galima panaudoti pamokose su moksleiviais.

 

Python bendruomenės atstovas Aidis Stukas teigia, jog Lietuvoje veikia didelė ir aktyvi Python bendruomenė. Tad tikrai būtų garantuotas palaikymas mokiniams ir mokytojams. Didelis palaikymas buvo jaučiamas ir prieš mėnesį vykusioje apklausoje – 90 proc. dalyvių (iš 150 dalyvavusiųjų) pasisakė už Python kalbos įtraukimą į IT brandos egzaminą.

Pirmiausia – ugdymo procesas!

 

NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių rengimo skyriaus vedėja Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė sakė suprantanti, kokia pažangi ir išraiškinga yra Python programavimo kalba. Bet, pasak jos, pirmiausia svarbu kalbėti apie tai, kiek visa tai bus naudojama ugdymo procese. „Naujovės turi ateiti ne egzamino, o ugdymo proceso metu, tuomet visa tai taptų natūralia egzamino dalimi. Kalbėjausi su užduočių rengėjais, kurie sakė, jog parengti užduotis, tinkančias ir C++ ir Python kalboms, kad jos atskleistų tuos pačius mokinių gebėjimus ir leistų juos įvertinti – nepaprastai sudėtinga, nes šios kalbos skiriasi savo esme. Mintis tokia, kad šios programavimo kalbos nėra pakeičiančios viena kitą. Be to, jeigu Python kalba tokia pažangi ir šiuolaikiška, tuomet turbūt vertėtų kitų kalbų atsisakyti ir ugdymo procese naudoti tik šią, kad visi mokiniai turėtų lygias galimybes“, – svarstė ji.

 

Lietuvos informatikų mokytojų asociacijos prezidentas Aidas Žandaris pastebėjo, jog išties programavimo kalbos taikymas ar keitimas neturi sukelti esminių problemų. „Matome, kad Pascalio naudojimui reikia padėti tašką. Bet kartu vertėtų suprasti, kad mokykla turi būti pasirengusi naujos kalbos naudojimui informacinių technologijų pamokose. Mokytojai turi gebėti dirbti šia kalba. Ir, šiuo atveju, ne egzaminas svarbiausias. Beje, šiandien išgirdau pavyzdžių, kurie savitai klaidina. Kai sakome, kad Python kalba galime išspręsti uždavinį viena eilute, tai privalu suvokti, kad tas, kuris tai sugeba daryti – jau gerokai peržengęs mokykloje dėstomo kurso ribas“, – įsitikinęs jis.

Vilniaus Licėjaus informatikos mokytojas Bronius Skupas sakė, kad mokytojams Python programavimo kalba – ne naujiena. Anot jo, jau net mąstoma, kad ja mokyti galima ir jaunesniųjų klasių mokinius, tad neabejojama, jog anksčiau ar vėliau ją reikės naudoti egzamine. „Ar ta sistema, kurią naudojame šiandien mokyklose, lengvai papildoma kitomis programavimo kalbomis – atsakyti galėtų tik kūrėjas. Ar reikia skubėti ir jau nuo kitų metų imti mokyti – nežinau. Taip pat svarbu pagalvoti apie testavimą, vaikams aktualu žinoti, kad jų įkeltas darbas funkcionuoja tinkamai. Taip pat reikia gerai pamąstyti apie užduotis, kad neįvyktų disbalanso. Reikia rasti vidurį, kad nebūtų pernelyg lengva spręsiantiems uždavinius Python programavimo kalba ir nebūtų per sunku spręsiantiems C++ programavimo kalba“, – esminius klausimus kelia Vilniaus licėjaus mokytojas.

 

„Vienas iš IT bendrosios programos tikslų – ugdyti informatinį mąstymą, nes programoje nenurodyta jokia konkreti programavimo kalba. Kurdami dabartines egzaminų užduotis rengėjai negalvojo, kad jas kažkas spręs Python programavimo kalba. Vadinasi, reikėtų įsivesti tokį reikalavimą ir tuomet taikyti užduotis abiems kalboms. Dar vienas dalykas, kodėl nereikėtų skubėti – tai, kad pirmiausia turime informuoti mokyklas apie Python arba kitų kalbų „atėjimą“ į ugdymo procesą. Su egzamino programa mokinys turi būti supažindinamas ne vėliau kaip prieš dvejus metus“ – pastebi NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkas Povilas Leonavičius.

 

M. Zimnickas, nesutikdamas su nuomone, jog nereikia skubėti, sakė, kad nėra reikalo laukti, nes nereikia nieko keisti, tereikia pridėti, kad jeigu mokytojas naudojo kitą programavimo kalbą ir Python kalbos neišmano, nereikia versti staiga jos išmokti. Tegul jo mokiniai laiko egzaminą C++ programavimo kalba. Pasak jo, kuo greičiau įvesime Python kalbą, tuo greičiau užsisuks procesas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)

  • Pastebėjimas

    Šiek tiek propagandinis straipsnis su kai kuriais netiksliais faktais. Pvz., rašo, kad IT VBE laiko vis mažiau mokinių. Juk visų dalykų VBE laiko mažiau mokinių, nes pačių mokinių mažėja. Taip pat nepasakyčiau, kad mažėja besidominčių IT. Nereikia skubėti su tuo Pythonu. Jis gali būti neformaliame ugdyme. Svarbiausia yra informatinis mąstymas. O šokinėjimas nuo vienos kalbos prie kitos tai nieko gero. Yra C++ kalba, tai ir dirbkime su ja. O Pythoną palikime, pvz., būreliams.

  • Milija

    Ne mokiniai mažiau domisi IT, o ministerija nesudaro sąlygų domėtis. Tiksliau trukdo. Pamokų neskirta. Kas darosi 7 – 8 klasėse?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *