Putinų gimnazijos mokytojai įtraukiojo ugdymo patirties sėmėsi Suomijoje

Laima Bautronienė
,
Alytaus Putinų g-jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

Balandžio 3–10 dienomis Helsinkyje „Teacher academy“ mokymų centre savo kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje stiprino Alytaus Putinų gimnazijos pedagogės: socialinė pedagogė Rimtautė Marčiulionienė (projekto vadovė), anglų kalbos mokytoja Jolita Adomaitienė, chemijos mokytoja Joalita Jurkevičienė ir lietuvių kalbos mokytoja Laima Bautronienė. Be lietuvių šiuose mokymuose dalyvavo ir Lenkijos, Portugalijos, Vokietijos bei Ispanijos pedagogai.

 

Kaip ir buvo numatyta „Teacher academy“ programoje, lektorė Maddalena Bucciarelli dalyvius supažindino su pagrindinėmis mokymosi negaliomis: mokymosi sutrikimais (disleksija, dispraksija, diskalkulija, disgrafija), emocijų ir elgesio sutrikimais (hiperaktyvumu, depresija, bipoliniu sutrikimu), intelekto sutrikimais, vystymosi sutrikimais (autizmu) ir kt. Įdomu bei naudinga buvo išgirsti ir kitų šalių pedagogų patirtį apie jų darbo su panašius sutrikimus turinčiais mokiniais. Mokymų dalyviams ilgam išliks lektorės pateikta vaizdinė medžiaga, kaip tekstą gali matyti disgrafijos sutrikimą turintis vaikas (žodžiai šokinėja, mirguliuoja akyse, raidės keičiasi vietomis). Atskleista ne viena panaši subtilybė ir apie kitus mokymosi sutrikimus, akcentuota empatijos bei tinkamų metodų reikšmė.

 

 

Taikant tinkamas strategijas bei metodus inkliuzinėse klasėse, bendradarbiaujant su tėvais, galima pasiekti puikių rezultatų. Mokymų metu dalyviai patys išbandė daugelį veiksmingų mokymo(si) strategijų, kurie iš tiesų ne nauji, bet įvardinti kaip veiksmingi įtraukiojo ugdymo metodai („E. de Bonno kepuraitės“, „Žuvies  kaulai“, „Venno diagrama“ ir kt.). Taip pat pedagogus sudomino ir mažiau žinomi metodai („Pomidoro technika” kaip laiko valdymo metodas; „KUDa metodas”, skirtas pagerinti mokinių motyvaciją ir elgesį, „Jigsaw” bendradarbiavimo mokymosi metodas ir kt.) Pristatytas ir PERMA gerovės modelis, sukurtas 2010 m. Martino Seligmano, aktualizuojantis teigiamų emocijų bei santykių prasmę ugdymo procese. Labai svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų apie specialiųjų poreikių mokinių galimybes. Ir apskritai, remiantis lektorės išdėstytomis pozityviosios psichologijos nuostatomis, laimingi žmonės ugdomi tada, kai pamokose atsiranda daugiau pasirinkimų, daugiau nustebimo, daugiau siurprizų, daugiau žaidimų, teigiamų emocijų ir net klaidų, kurios padeda tobulėti.

 

Panašus nusiteikimas buvo juntamas ir auditorijoje visų mokymų metu. Čia tvyrojusią jaukią bendradarbiavimo atmosferą, kuri daugeliu atvejų priklausė ir nuo programos vadovės Maddalenos, dalyviai įvardijo reflektuodami įgytas patirtis, kurdami koliažus bei juos pristatydami. Daugelis pasisakė apie empatijos, įtraukiojo ugdymo metodų reikšmę mokinių pažinimui. Tik pažindamas savo ugdytinio galimybes mokytojas gali pradėti ugdyti gebėjimus nuo tos dalyko programos vietos, kur jo mokinys yra. Juk visi esame ypatingi, ir labai svarbu, kad tuo patikėtume. Tad verta sutikti su A. Einšteinu: „Jei teisime žuvį, kad negali įlipti į medį, ji visą savo gyvenimą galvos, kad yra kvailė.“

 

Projektas yra finansuojamas iš ES „Erasmus+“ programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.