Psichologų patarimai laikantiems egzaminus

Prasideda egzaminai – svarbus ir nelengvas gyvenimo etapas, kurį visi išgyvename skirtingai. Visiems tinkančių patarimų sugalvoti neįmanoma, tačiau pateiksime keletą rekomendacijų, kurios galėtų būti naudingos besiruošiantiesiems laikyti egzaminus. Tikimės, kad tarp jų rasi bent vieną, tinkamą  būtent tau.

 

  • Būk geras sau. Nesistenk savęs motyvuoti gąsdinimu, bauginimu ar pranašaudamas pražūtingus scenarijus ir katastrofišką pabaigą. Skirk daugiau dėmesio sau ir padrąsink save; primink sau, kad darai, ką gali, ir to pakanka. Egzaminai yra svarbu, bet tik todėl, kad tu esi svarbus.

 

  • Nerimauti yra visiškai normalu; tačiau, jei nerimauji labai stipriai, – galbūt tai yra tavo paties žinutė sau, jog reikia kažką keisti?.. Apsvarstyk, kas tas „kažkas“ galėtų būti. Galbūt – tai tam tikras tavo požiūris ar nusiteikimas, gal – lūkesčiai ar reikalavimai sau? O galbūt nerimas auga todėl, kad visaip bandai atsikratyti minties apie artėjančius egzaminus? Paklausk savęs, ko labiausiai bijai ir vengi. Kad ir kokia būtų grėsmė – kai ją įvardysi, nerimo lygis ims mažėti. Bėgdamas ar slėpdamasis nuo to, kas gąsdina, kaskart pastiprini įsitikinimą, kad negali su tuo susitvarkyti, ir dalykai po truputį tampa vis mažiau kontroliuojami. Jeigu su tuo, kaip jautiesi, nepavyksta susitvarkyti pačiam – nedvejodamas kreipkis pagalbos į tuos, kurie gali tau padėti (mokytoją, draugą, tėvus ar psichologą).

 

  • Galbūt tu visiškai nejauti nerimo ir tau atrodo, kad viskas nesvarbu? Truputis nerimo skatina veikti, tačiau jei jo yra nepakeliamai daug – gali nutikti taip, jog viduje tarsi kažkas nutrūksta, ir imi nebejausti visiškai nieko. Vienas iš būdų atgauti motyvaciją – aktyviai įsitraukti į darbą: pradėti mokytis, nepriklausomai nuo to, jautiesi motyvuotas ar ne. Darant tai, kas būtina nerimo lygis mažėja, ir motyvacija palengva grįžta.

 

  • Atsisakyk visų nerealių lūkesčių apie tai, ką privalai padaryti. Suprask, kad viskam yra ribos, ir išmintingai bei apdairiai nuspręsk, kaip panaudosi savo ribotą laiką, ribotą energiją ir nevisagales

 

  • Būk geras vadovas sau. Įsivaizduok, kad esi nedidelės įmonės vadovas ir turi tik vieną darbuotoją (kuriuo taip pat esi tu pats). Jei darbuotojas bus apsikrovęs darbais ir išsekęs, o vadovas priekaištaus už nugaros ir šūkaus: „Kas tau negerai?! Tu niekam tikęs!“ arba kurs tragiškus scenarijus: „Vis tiek nieko neišeis…“ – tai neskatins darbuotojo dirbti geriau. Keletas padrąsinančių žodžių padidintų pasitikėjimą. Jei užduotis svarbi ir bauginanti, gal ją reikėtų išskaidyti ar sumažinti, taip ji atrodys lengviau įveikiama? Suprask – efektyvus vadovavimas – tai supratingumas, įžvalgumas.

 

  • Iki minimumo sumažink kartojimosi planą. Jei egzaminas jau visai čia pat, daryk prielaidą, kad tam tikrų temų neperžiūrėsi visai, ir atsirink tik tas užduotis, kurioms turi pakankamai laiko, ir kurios labiausiai padės pasiruošti egzaminui. Minimalistinis planas turi svarų pranašumą: jis suteikia galimybę geriau kontroliuoti situaciją, sumažina nerimą ir tu gali pagrįstai tikėtis, kad tau pavyks.

 

  • Pradėk dabar. Kartais nerimas, baimė verčia atidėlioti svarbiausius darbus ir užsiimti smulkmenomis. Kuo ilgiau atidėliosi, tuo statesnis ir sunkiau įveikiamas atrodys tas kalnas, į kurį privalai įlipti.

 

  • Susikaupk ir nesiblaškyk. Būna, kad įsitraukęs į tai, ką darai, prarandi laiko pojūtį ir nebepastebi, kas darosi aplink. Atsimink esmę: pirma, aiškiai apibrėžta, nelengva, tačiau įmanoma atlikti užduotis, antra, jokių trukdžių, ir, trečia, pakankamai ilgai trunkantis visiškas įsitraukimas. Labai praverstų pritaikyti „pomodoro“ veiklos organizavimo techniką; jei nieko apie ją nežinai – siūlome pasidomėti.

 

  • Jei esi perfekcionistas, visai nebūtina šios nuostatos atsisakyti – tiesiog nukreipk savo pastangas ir energiją kita linkme. Kitaip tariant, pakeisk vieną tikslą, kurio beatodairiškai siekei, kitu, ir galėsi jo siekti su tokiu pat užsidegimu. Geriau nepersidirbti, o tobulai sudėlioti prioritetus; siekti labiau įsitraukti ir atlikti ne kuo daugiau, bet kuo geriau; reguliariai užsiimti fizine veikla ir eiti miegoti tam tikru laiku; fiksuoti net ir mažas pergales ir rasti būdų už visa tai save apdovanoti.

 

  • Būk sąžiningas sau. Aiškiai atskirk tikrą rūpinimąsi savimi nuo apsimestinio. Vis labiau artėjant egzaminams, rūpinimasis savimi – tai pirmiausia aiški kasdienė rutina, užtikrinanti pagrindinių poreikių – maisto, miego, fizinės veiklos ir bendravimo – tenkinimą, o antra – tai pozityvi savidisciplina. Įsitikink, kad rūpinimasis savimi išties yra rūpinimasis, o ne jį imituojantis kenkimas savo interesams.

 

  • Išdrįsk būti svarbiausias sau. Net jei atsisakyti sunku, suprask ir išdrįsk kitiems pasakyti, jog keletą savaičių tu turi labiausiai rūpintis savimi. Tu turi teisę pasirinkti, kas tau svarbiau. Jei dėl to sulauksi priekaištų – atremk juos; pasakyk, kad tau rūpi jų problemos, tačiau dabar – įtemptas metas, ir prašai, kad ir jie tai suprastų.

 

  • Kai užklumpa didžiulis nerimas, kyla įtampa ar pradedi panikuoti, gali išmėginti kurią nors streso valdymo techniką. Pamėgink susikoncentruoti į tai, kas vyksta čia ir dabar – tiek tavo kūne, tiek išorėje. Perkelk dėmesį iš vidaus į išorę, nuo minčių ir emocijų – į pojūčius. Išeik pasivaikščioti. Atkreipk dėmesį į tai, ką matai, girdi, užuodi. Visa tai padeda atsitraukti nuo galvoje besisukančių minčių „o jeigu …, o gal…“, kurios dažnai ir kelia stresą. Būti dabartyje, sutelkti dėmesį reikia mokytis, tai gali pavykti ne iš karto, tačiau pamėginti tikrai verta.

 

Tikimės, išgirdai kažką, kas tau bus naudinga. Tu negali žinoti, kaip baigsis egzaminai, ir to nulemti, bet gali kontroliuoti tai, kaip jiems ruošiesi. Jei tau sunku ir reikia pagalbos – ieškok jos. Kad ir kokia būtų tavo situacija – yra strategija, kurios laikydamasis galėsi saugiai pasiekti finišo tiesiąją. Linkime sėkmės!

 

NŠA inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.