Psichologė pataria. Kaip įveikti mokymosi sunkumus?

Ruduo yra vienas įtempčiausių etapų, kai besimokantiesiems reikia įsisavinti daugybę naujos informacijos. Mokydamiesi neabejotinai susiduriame su sunkumais. Tad kaip juos įveikti? – pasiteiravome Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro (TECHIN) psichologės Mildos Anužytės. Ji pateikė vertingų patarimų, kurie gali padėti lengviau įveikti vidines kliūtis.

 

Mokymosi procesas – tai kelionė, kurioje susiduriame tiek su pasiekimų ir naujų žinių džiaugsmais, tiek su iššūkiais, kylančiais mokymosi proceso eigoje. Pasak M. Anužytės, tam, kad iškilę mokymosi sunkumai nesustabdytų, gali praversti keli patarimai:

  1. Supraskime, su kuo susijusi mūsų problema.
  • Atkreipkime dėmesį į kylančias mintis. Kartais jos būna susijusios su baime, kad mums nepavyks įveikti iškilusio iššūkio – problema atrodo per didelė mūsų jėgoms.
  • Kuriame „katastrofinius“ scenarijus, kas nutiks, jeigu nepavyks atlikti darbo.
  • Pavyzdžiui, imame įsivaizduoti, kad kiti iš mūsų juoksis arba kritikuos, o gal… net neleis toliau mokytis ugdymo įstaigoje. Taip sukuriame sau labai stiprų emocinį spaudimą, kuris tik dar labiau trukdo susikaupti ir įveikti iššūkį.
  • Kartais skubame „klijuoti“ sau įvairias etiketes, kurios dažnai būna per daug apibendrinančios – „jeigu neįveiksiu šio darbo, reiškia esu nevykėlis“, „jeigu gausiu prastą įvertinimą, tai reikš, kad šis dalykas – ne man“ ir panašiai.
  • Keliame sau itin aukštus reikalavimus ir norime būti geresni už kitus, tačiau neatsižvelgiame arba nuvertiname, kokį progresą padarėme, ir kaip, lyginant su savo žiniomis anksčiau, patobulėjome.
  • Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, kartais bijome patirti ir… sėkmę. Taip nutinka tada, kai viduje turime neįvardintą baimę, jog nesugebėsime išlaikyti pasiekto rezultato ir tuomet nuvilsime mums svarbius žmones. Taip pat gali gąsdinti ir tai, kad, jeigu darbą pavyks atlikti labai gerai, kiti mums ims kelti dar aukštesnius lūkesčius.
  • Darbus atliekame vien dėl to, kad „reikia“, tačiau neįsivardijame, o kokia nauda mums patiems iš darbų, kurie galbūt nėra tokie įdomūs ar paprastai įveikiami. Kitaip tariant, ne vien kodėl darbus atlikti „reikia“, bet ir kodėl „norėtume“ juos atlikti.
  • Kartais su mokymosi ir motyvacijos sunkumais susiduriame, kai kritikuojančiomis mintimis patikime visu šimtu procentų, tarsi jos būtų neginčijamai teisingos ir nepatikriname jų objektyvumo.

 

  1. Pabandykime pritaikyti kelias strategijas, padedančias kontroliuoti jausmus bei mintis, kurios mus stabdo ir trukdo įveikti iškilusius sunkumus:
  • Jeigu problema ar sunkumas atrodo toks didelis, kad dvejojame, ar jį įveiksime, pabandykime išskaidyti jį į kuo smulkesnius uždavinius. Mažas problemas įveikti lengviau nei vieną labai didelę!
  • Jeigu kyla katastrofiniai scenarijai galvoje, galime priminti sau, jog „mintys tėra tik mintys“. Kasdien mūsų galvoje jų kyla tikrai daugybė ir ne visos jos atitinka realybę. Pasistenkime paieškoti realių faktų, patvirtinančių mūsų mintį ir faktų, ją paneigiančių.
  • Kai gąsdina mintys apie ateitį, taip pat galime mokytis sugrąžinti jas į „čia ir dabar“. Priminkime sau, kad mes neturime galios numatyti ateities iš anksto ir paklauskime savęs: „ką šiuo metu galiu padaryti geriausio, kad bent truputį sumažinčiau blogiausio susikurto scenarijaus tikimybę?“. Baimę paverskime veiksmais!
  • Kai užklumpa per daug apibendrinančios mintys, pabandykime paieškoti joms priešingų faktų. Pavyzdžiui, jeigu kyla mintis: „jeigu neišlaikysiu egzamino, tai reikš, kad ši sritis – ne man“, pamėginkime prisiminti, o kada jaučiau, kad kažką naujo išmokau, prisiminkime savo sėkmės atvejus. Taip mokysimės matyti ne tik vieną (neigiamą ir bauginančią), bet ir kitą paveikslo pusę – atvejus, kada man sekėsi.
  • Stebėkime ir padėkokime sau už įdėtas pastangas, prisiminkime, kad lygintis nėra blogai, jeigu lyginamės su savimi pačiais – kokios mano žinios buvo anksčiau ir kokios yra dabar, kaip jaučiausi specialybėje prieš mėnesį, o kaip jaučiuosi dabar?
  • Ieškokime vidinės motyvacijos – net tada, kai darbas atrodo sunkus ar neįdomus, pabandykime surasti priežastis, dėl ko mums tai gali būti naudinga.

 

O jeigu šios strategijos nepadeda, psichologė Milda Anužytė primena, jog visada galima pasikalbėti su specialistu individualiai!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *