Prosocialinių vertybių ugdymas

Renata Jankevičienė
,
Panevėžio rajono švietimo centro direktorės pavaduotoja

Panevėžio rajono švietimo centras (PRŠC) kartu su partneriais iš Italijos, Turkijos, Ispanijos ir Bulgarijos įgyvendina „Erasmus+“ KA2 programos projektą „Prosocialinės vertybės“. Projekte aktyviausiai dalyvauja Panevėžio rajono Naujamiesčio, Smilgių ir Velžio gimnazijos, tačiau kviečiame prisijungti visus Lietuvos mokytojus ir registruotis projekto svetainėje http://psv.europole.org/lt, gauti naujienas bei skatinti prosocialinį mokinių elgesį.

 

Kadangi Lietuvoje sąvokos „prosocialinis elgesys“ (angl. prosocial behavior) ir „prosocialinės vertybės“ (angl. prosocial values) nėra plačiai vartojamos, būtent nuo jų paaiškinimo ir pradėkime. „Prosocialinis elgesys – tai toks elgesys, kuris mus daro gerais žmonėmis“, „tai veiksmai, skirti tam, kad atneštų naudą ar suteiktų pagalbą kitam žmogui“ – tokios tarptautinio projekto partnerių mintys. O kokios vertybės svarbios geram žmogui? Pagalba, empatija, altruizmas – tai tik trys iš daugybės prosocialinių vertybių, tačiau šiandien jas norime aptarti plačiau. Kalbant su mokiniais, matyt, vertėtų išsiaiškinti visas sąvokas. Pagalba – tai žmogaus veiksmai aukojant savo energiją, laiką ar pinigus. Tyrimai atskleidžia, kad tai, kiek mes padedame kitiems, lemia genetiniai ir socialiniai faktoriai, tačiau psichologai teigia, kad prosocialinės vertybės yra formuojamos stebint tėvų elgesį. Jei tėvai sako, kad reikia padėti kitiems, bet to neparodo savo pavyzdžiu, efektyvumo nesulaukia. Tik matydami natūralią tėvų pagalbą kitiems vaikai tampa empatiški. O kas gi yra empatija? Projekto partnerių teigimu, empatiją geriausiai apibūdina frazė „buvimas kito kailyje“ arba gebėjimas įsijauti į kito žmogaus būseną. Empatijos pamatas yra savivoka, kai išmokstame atverti savo jausmus, pradedame juos pažinti. Tačiau ne visada jausmai išsakomi žodžiais, todėl svarbu išmokti skaityti neverbalinius ženklus (mimiką, gestus). Empatija siejasi su altruizmu, Robertos Berns teigimu, „altruizmas – tai nuoširdumas, dėmesingumas, dosnumas“.

 

Mokytojai negali kontroliuoti visų situacijų, kuriose atsiduria mokiniai, tačiau jie gali sukurti aplinką, kurioje bus ugdomos prosocialinės vertybės. Viena iš projekto veiklų – tai skaitmeninių žaidimų, skatinančių prosocialinių vertybių ugdymą, testavimas. Šiuo metu Panevėžio rajono Naujamiesčio, Smilgių ir Velžio gimnazijose yra testuojami visų partnerių pasiūlyti žaidimai, atrinkę tinkamiausius ir sėkmingai pritaikę juos ugdymo procese, pasiūlysime išbandyti ir kitoms Lietuvos mokykloms. Galbūt kyla klausimas, kodėl prosocialines vertybes siekiama ugdyti per žaidimus? Levas Vygotskis teigė, kad žaidimas – tai įsivaizduojama situacija, kurią reguliuoja socialinės taisyklės. Žaisdamas vaikas priima tam tikrus socialinius vaidmenis: mamos, tėvo, brolio, sesers, vėliau gydytojo, mokytojo, policininko ir pan. Projekto metu testuojamų rimtų žaidimų (angl. serious games) tikslinė grupė yra 5–15 metų vaikai. Mažiesiems skirti žaidimai apie beglobius šuniukus moko, kaip suteikti pagalbą benamiams gyvūnams, vyresniems žaidėjams tenka spręsti pabėgėlių ar Gazos ruože atsidūrusių žmonių problemas. Pagalba, empatija, altruizmas – amžinosios vertybės, tačiau ugdydami šias vertybes XXI amžiuje turime rasti mokiniams priimtinus būdus. Manome, kad skaitmeniniai žaidimai, skatinantys mokinius spręsti globalias problemas yra mokiniams priimtini, tačiau šalia visada turi būti sumanūs mokytojai, šiuos žaidimus gebantys tinkamai pritaikyti pamokose, organizuoti diskusijas, padėti mokiniams rasti sprendimą, kaip tinkamai pasielgti įvairiose situacijose.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.