Projektas „Tautinė juosta“

Šio projekto idėjos atsiradimo priežastis nepaprasta – norėjosi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį paminėti ypatingai, išskirtinai. Kas tikroviškiausiai atspindi mūsų tautos kultūrą, meną ir buitį? Tautinė juosta. Nutarėme: mes irgi galime. Parašėme nuostatus, suderinome su Vilniaus miesto savivaldybe ir ėmėmės darbo. Projekto uždavinys – ugdyti, puoselėti vertybines nuostatas, meilę savo kraštui ir jo tradicijoms, kūrybiškai puoselėti kultūrinį paveldą, atskleidžiantį tautinį savitumą.

Pedagogė Nijolė Dubrauskienė iš karto ėmėsi įgyvendinti savo viziją. Jos talentas ir atsidavimas darželio muzikos salę pavertė meno darbų ekspozicijos sale.

 

Pedagogė Vilma Žvirblienė koordinavo projektą, pritraukdama vis daugiau dalyvių. Kiti pedagogai kūrybą derino su mažųjų ugdymu. Prisiminė tautinių juostų atsiradimo istoriją, ieškojo autentiškų raštų, kūrė savus. Vaikai piešė, lipdė, audė įvairias juostas, įtraukė ir savo tėvelius. Prisijungė visi bendruomenės nariai – tėvai, darbuotojai, kolegos: kas iš močiutės skrynios ištraukė seniai pamirštą lovatiesę, kas seniai dovanotą piršlio juostą ar juostą, kuri buvo rišama vietoje diržo.

Per šį projektą atsiskleidė ir tėvelių kūrybiškumas. Tai įrodo, kad jaunoji karta domisi Lietuvos istoriniu paveldu, puoselėja tautiškumą.

Mūsų parodoje aktyviai dalyvavo kolegos iš Vilniaus miesto darželių. Visi darbai labai įspūdingi, išradingi ir originalūs.

 

Parodą atidarėme iškilmingai. Juostą perkirpo Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vidmanta Kibirkštienė. Ji įteikė darželio bendruomenei sveikinimą nuo Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės Alinos Kovalevskajos. Renginį vedė pedagogė N. Dubrauskienė, „Bitučių“ grupės vaikai dainomis pasveikino dalyvius.

Komisijai nebuvo lengva išrinkti nugalėtoją, todėl nutarta praplėsti nominantų ratą: už originalumą, kūrybiškumą, išradingiausiai šeimai… Parodos dalyviai apdovanoti padėkos raštais.

Parodos salė vėl transformavosi į muzikos salę, o širdyse liko geras, šiltas bendruomeniškumo jausmas.

Koks šios idėjos rezultatas? Pasitikrinome mūsų susitelkimą bendram darbui, gebėjimą tartis ir susitarti. Įsitikinome, kad turime bendraminčių, esame išgirsti ir įvertinti.

 

Vėl turime idėją – įkurti seklyčią, kurioje atkursime Lietuvos senovės autentikos elementus. Greitai ten klausysimės padavimų apie šalies senovę, lietuvių liaudies pasakų, dainų, žaisime žaidimus.

Savo vardu noriu padėkoti visiems Vilniaus lopšelio-darželio „Žibutė“ pedagogams, personalui ir, žinoma, vaikams, kad neleidžia mums sustoti.