Projektas „Šviesų, šešėlių ir veidrodžių karalystėje“

Rūta Gedvilienė

Aš, Šiaulių lopšelio-darželio „Ežerėlis“ auklėtoja, sukūriau projektą „Šviesų, šešėlių ir veidrodžių karalystėje“, mūsų darželyje projektą įgyvendino „Bitučių“, „Drugelių“, „Nežiniukų“ grupių vaikai ir jų auklėtojos (Aušra, Almina, Ligita, Rasa, Rita). Taip pat šį projektą patalpinau eTwining platformoje ir prie jo prisijungė 95 pedagogai iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bei 17 pedagogų iš Turkijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Projektas vyko 4 sausio mėnesio savaites.

 

Projekto metu vaikai tyrinėjo šešėlius šviečiant dirbtinei šviesai, lauke, šviečiant saulei, ar vakare prie dirbtinio apšvietimo. Vaikai aiškinosi, kodėl šešėlis neturi spalvų, kada jis gali būti didelis, kada mažas, ar gali šešėlis būti greitesnis, nei mes patys. Pedagogai pastebėjo vaikų įžvalgas: „Man liūdna, kad šešėlis bespalvis, ar jam neskauda, jei jis neturi spalvų?“ Kiti vaikai džiaugėsi: „Aš matau save!“. Kai kurie vaikai buvo pastabūs: „Šešėlis greitesnis nei aš maniau!“.  Vaikai kūrė šešėlių teatrą, žaidė pirštukų šešėlių žaidimus.

 

Šis mėnuo vaikams buvo kupinas įspūdžių ir naujovių. Vaikai stebėjo peršviečiamas geometrines figūras, iš jų statė statinius, ant šviesos stalo kūrė darbelius. Naudojome disko lempas, organizavome diskoteką, žiūrėjome šviesos atspindžius ant rūbų, grindų, sienos, ledo. Vaikams patiko piešti ant šviečiančios lentos, kuri piešiant skleidė įvairias šviesas. Vaikai gėrėjosi, džiaugėsi spalvų įvairove bei jų žaismu. Gaudė ir žaidė su mirgančiomis švieselėmis, žaidė su šviečiančiais kubeliais: dėliojo, skaičiavo, lygino, patenkino smalsumo ir pažinimo poreikį. Auklėtojoms netrūko išradingumo, jos gamino „Kosmoso dėžę“ iš šviečiančių eglutės lempučių ir paprastos kartoninės dėžės, vakare ėjo pasivaikščioti darželio teritorijoje naudodamos žibintuvėlius. Reikia padėkoti ir tėveliams, kurie atnešė žibintuvėlių, veidrodėlių, įvairių spalvotų šviestuvų.

 

Projekto metu vaikai ir auklėtojos stebėjo save ir grupės aplinką naudodami veidrodžius. Žaidė žaidimus su veidrodžiais: „Aš esu linksmas, stiprus, piktas, pasipūtęs“, „Aš mojuoju draugams“, „Draugai mėgdžioja mane“. Veidrodyje stebėjo žaidimų kampelius ir draugus. Atrado, kad naudojant veidrodį galima stebėti viską aplinkui – ir draugus, ir lubas ir netgi tai, kas matosi už nugaros, pro langą, lauke! Linksma buvo stebėti ir mėgdžioti draugų emocijas! Žaisdami su veidrodžiais vaikai dar geriau pažino save, pastebėjo kokios spalvos jų akys, plaukai, kūrė asmenines emocijų knygeles. Tėveliai dalinosi įspūdžiais, kad vaikai ir namuose nuolat ieško veidrodinių atspindžių ir džiaugiasi, jei pavyksta save pamatyti neįprastuose daiktuose.

 

Džiugu, kad dalyvaudami su vaikais tokiame projekte, galėjome išgyventi ir patirti atradimo džiaugsmą ir išgyventi puikias emocijas!

 

Labai dėkojame projekto dalyviams!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.