Projektas „Pabelsk į stebuklingą medį“

Jurgita Balčiūnaitė-Čėsnienė
,
Šiaulių l.-d. „Žiogelis“ logopedė
Ingrida Jočienė
,
Šiaulių l.-d. „Žiogelis“ socialinė pedagogė

Mes, Šiaulių lopšelio-darželio „Žiogelis“ švietimo pagalbos specialistės Jurgita ir Ingrida, tęsiame projektą „Pabelsk į stebuklingą medį“ (aut. Christie Matheson) apie metų laikus ir šįkart susitikusios su vaikais aiškinosi pavasario požymius.

 

Į stebuklingos pasakos klausymą vaikai buvo pakviesti neįprastai – prieš įsitaisant ant žalios pievos, vaikučiai turėjo pasisveikinti jiems labiausiai patinkančiu būdu, o rinktis tikrai buvo iš ko: „duok žaibą“, „apsikabinkime“, „duok penkis, „paspausk ranką“. Išgirdę stebuklingo medžio istoriją apie kintantį metų ciklą, vaikai toliau diskutavo, ko reikia, kad gamta pabustų po žiemos, kaip atpažinti, kad pavasaris jau atėjo. Visi sutiko, jog svarbiausia – šiluma, saulė, lietus.

 

Klausydamiesi įvairiausių garsų įrašų, vaikai spėliojo, kas gi galėtų juos skleisti. Pasirodo, vaikai puikiai atpažįsta griaustinio ir lietaus, bitės ir uodo garsus, sunkiau sekėsi atspėti vėjo garsą. Žaidimas „Skrenda ir neskrenda“ pakvietė vaikus suskirstyti pievos gyventojus į sparnuotus ir besparnius. Kilo abejonių dėl boružės, tad pasitelkus išmaniąsias technologijas, 3D boružė nepaliko dvejonių – ji skrenda!

 

 

Tada mažieji pavasario tyrinėtojai ieškojo vabalų, pasinaudodami lupomis, glaudė jas prie stiklo ir saulės šviesos pagalba pamatė, kas po „stiklu“ slepiasi. Tokį pat paveikslėlį surado ir pievoje. Taip susipažinę su pavasarį atbudusiais vabaliukais, vaikai toliau keliavo į gamtininkų stoteles, kuriose jų laukė dar daugiau smagių užduočių!

 

Vieni kūrė stebuklingą medį iš šiaudelių ir lipdė iš modelino jam pumpurėlius. Kiti ieškojo pasislėpusių vabaliukų, o radę juos, pagamino jų antspaudus, skaičiavo sparnelius, lygino kojyčių skaičių. Dar kiti vaikai pajautė artėjančią vasarą ir smėlio teikiamus malonumus, juk smėlyje visada gyvena paslaptis, tereikia ją atkasti!

 

Paklausus vaikų, ar teko jiems rankose laikyti slieką – drąsuolių atsirado tik du! Išsiaiškinę, ko reikia, kad sliekai išlįstų iš žemės, pabandėme sukelti lietų. O tada – netikėta staigmena! Vaikai rado ant stalo indelius, iš kurių kyšojo ne kas kita, o sliekai! Gal ir būtų ne juokai, bet vaikai greitai suprato – šie sliekai VALGOMI! Tad pačiupę drąsiai jų paragavo! Ši valgoma užduotis nepaliko abejingų, visi smaguriavo su šypsenomis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.