Progimnazija mini 105-ąjį gimtadienį

Antanas Meištas
,
Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos istorijos mokytojas ekspertas
Deimantė Navakienė
,
pradinių klasių mokytoja metodininkė

1915 m. spalio 9-oji, tai diena, kai daktaro Jono Basanavičiaus ir jo bendražygių iniciatyva pradėjo veikti pirmoji lietuviška gimnazija Rytų Lietuvoje. Tuo laikotarpiu jau daugiau nei metus siautė Pirmasis pasaulinis karas, Lietuva buvo okupuota kaizerinės Vokietijos. Dėl karo veiksmų, šalis patyrė didelių materialinių nuostolių ir demografinių pokyčių. Okupacinis režimas buvo sunkus. Gyventojams įvesta griežčiausia cenzūra, prievartinis darbas, jie apdėti mokesčiais ir rinkliavomis. Daugelis mokyklų karo metais nuniokotos, mokytojai išblaškyti, stigo lėšų. Būtent tuo laikotarpiu, kai švietimas ir kultūra atsidūrė gyvenimo paribyje, sužibo šis mažas vilties bei šviesos žiburėlis.

 

Netrukus gimnazija tapo svarbiu tautinio švietimo židiniu. Vienas gimnazijos įkūrėjų, pirmasis jos direktorius, profesorius Mykolas Biržiška rašė: „Įsteigta karo metu Vilniaus gimnazija subūrė aplink save žymias lietuvių šviesuomenės jėgas, kurios buvo savo krašte pasilikusios darbuotis.“ Neramioje praėjusio amžiaus laikmečio tėkmėje, ši įstaiga ne kartą keitė vietą, pavadinimą, buvo reorganizuota. Tad nestebina, jog šiandien savo istorijos pradžią su šia mokykla sieja kelios švietimo įstaigos, tarp jų ir mūsų – Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija.

 

Tarp gimnazijos steigėjų ir darbuotojų matome daugelį mūsų kraštą garsinusių žmonių. Tai būsimieji Lietuvos prezidentai ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai – Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, signataras, mokslininkas Mykolas Biržiška, jo broliai – politiniai ir visuomeniniai veikėjai – profesoriai Vaclovas ir Viktoras Biržiškos, signataras, teisininkas Jokūbas Šernas, vyskupas, politikas Mečislovas Reinys, grafikas ir dailės istorikas Paulius Galaunė, dailininkai Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius bei kitos iškilios Nepriklausomos Lietuvos asmenybės.

 

Per visą mokyklos gyvavimo laikotarpį išgarsėjome mokytojais, o kartu ir mokiniais. Daugelis iš jų tapo žymiais politikos, visuomenės, kultūros veikėjais. Apie mokyklos mokytojus ir auklėtinius plačiau skaitykite mūsų progimnazijos direktoriaus Kęstučio Subačiaus straipsniuose „Mums 105-eri“ ir „Pasitikdami Atkurtos Valstybės trisdešimtmetį turime kuo didžiuotis“.

 

Kaip jau minėta, laikui bėgant iš šios ugdymo įstaigos išaugo ir mūsų mokykla. Didinga savo praeitimi, o kartu ir moderni bei aukštų ugdymo standartų siekianti, Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija švenčia 105-ąjį gimtadienį! Gaila, tačiau siaučianti pandemija leido šią sukaktį paminėti tik lokaliai ir virtualiai. Tiek pradinukai, tiek vyresniųjų klasių mokiniai mokyklos gimtadienį paminėjo įvairiais būdais. Mokyklą sveikino ir šilčiausius linkėjimus siuntė pirmų klasių mokiniai, savo mažomis rankelėmis iškirpę šimtą penkis balionus. Naudodami spalvotą smėlį, antrokai gamino atvirukus, sukūrė sveikinimo gėlę, piešė plakatus. Trečiokai liejo akvarelę, pasitelkdami savo fantaziją, piešė sveikinimo atvirukus, rašė sveikinimus ir linkėjimus mokyklai, iš medžių lapų dėliojo paveikslėlius, pasitelkę informacinių technologijų įrankius kūrė dėliones. Ketvirtokai parengė pranešimus apie mūsų mokykloje dirbusius garsius ir Lietuvai svarbius žmones – Joną Basanavičių, Antaną Smetoną, Antaną Stulginskį. Aštuntų klasių mokiniai rašė laiškus mokyklai, per technologijų pamokas kepė sausainius. Septintokai aplankė Anykščiuose esantį Antano Vienuolio muziejų. 5–8 klasių mokiniai dalyvavo istorijos pamokose, skirtose prisiminti įsimintiniausias progimnazijos akimirkas, o taip pat rungėsi skaitmeninėje viktorinoje „Šimtmečio taku“.

 

Veiklų, skirtų progimnazijos 105-erių metų minėjimui, tikrai netrūko. Mokyklos bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi turinti galimybę mokytis ir dirbti garbingą praeitį menančioje mokykloje!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.