Profesinio mokymo privalumas – praktinės žinios

Parodoje „Studijos 2020“ Lietuvos profesinės mokyklos pristatė savo veiklos sritis: lankytojus kvietė stendai: „Statybų sritis“, „Žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sritis“, „Sveikatos priežiūra“ ir pan. Viename iš tokių stendų dvi merginos, jas matote nuotraukose, pirmo kurso dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo ir vienuoliktos klasės mokinės, siuvo lėlytes, šalia buvo padėtos jų pasiūtos pagalvėlės. Taip vieną iš savo specialybių pristatė VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras, mokinių laukiantis ne tik Telšiuose, bet ir už 30 kilometrų esančiuose Varniuose. Pakalbinome merginų mokytoją Eleną Žvirzdinienę, ji – šio mokymo centro siuvėjo ir dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo profesijų mokytoja metodininkė, būrelio „Kerpame ir siuvame“ vadovė. Sprendžiant iš E. Žvirzdinienės optimizmo, mokiniams pasisekė – juos moko pedagogė, šioje sferoje besijaučianti kaip žuvis vandenyje. Ji nuolat kartoja, kad mokytojavimas, kūryba ją, jaunatviškai (mokinių kalba) kalbant, „veža“.

 

Kuo jūsų pristatoma specialybė skiriasi nuo siuvimo?

Siuvėjo užduotis – žmogų aprengti – pradedant figūros išmatavimu, baigiant pasiūtu gaminiu, o mes siuvame smulkius, dekoratyvius, nesudėtingus dirbinius. Mokytis pradedame nuo paprasčiausių darbelių, siuvamų rankomis, bet mokymo centras turi ir gerą įrangą, todėl vėliau, kai įgyjama pagrindinių žinių, po truputį pradedama siūti įvairius gaminius, mokinės išmoksta tą techniką valdyti.

Parinkdami užduotis, įvertiname mokinių gebėjimus, poreikius, ir pan. Žinome, kad mokiniai nori „tuoj ir dabar“, t. y. greito rezultato, todėl vienas iš tokių darbelių – dailiųjų dirbinių specializacijų – lėlyčių gaminimas. Pavyzdžiui, šios lėlytės-adatinės – siūtos, jų akytės – pieštos. Kuriant tokį darbelį naudojamos skirtingos technikos, reikia stropumo ir kūrybingumo.

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Kaip apibūdintumėte profesinės mokyklos mokinius (kokie jie, ar pastaruoju metu jų sulaukiate daugiau) ir save, kaip profesijos mokytoją?

Daug metų dirbu profesijos mokytoja, todėl galiu palyginti ir matau tendenciją, kad mokinių profesinėse mokyklose daugėja, keičiasi jų požiūris – ateina gerai besimokančių ir tokių, kurie nori tiesiog pasitikrinti, prisiliesti prie gaminių, prie medžiagų, suprasti, ar pasirinkta specialybė tinka. Specialybę įgijusiems mūsų centre siūlomas tęstinis mokymas.

Darbas su mokiniais „veža“, o aš džiaugiuosi, kad tai mano specialybė, nes ji ir hobis, ir darbas. Nuo pat pirmos klasės norėjau būti mokytoja, todėl man nepatinka, kai apie mokytojus kalba, neva jie šią profesiją pasirinko todėl, kad niekur kitur neįstojo arba nežinojo, ką rinktis. Labai gerai jaučiuosi šiame vaidmenyje. Kas labiausiai džiugina? Rezultatas, spindinčios vaikų akys, bendravimas, šilti santykiai. Mūsų specialybės išmokstama praktinių užsiėmimų metu, todėl džiugina mokinių pasiekti rezultatai.

 

Kaip, baigusiems mokyklą, sekasi susirasti darbą?

Yra įvairių pavyzdžių. Dalis baigusiųjų įsidarbina. Telšiuose nemažai siuvimo įmonių, jaunimas pabando, tik liūdna, kad atlyginimai maži. Tada – pasaulis atviras: žmonės pamato, kad už tą patį darbą svetur moka daugiau, ir išvažiuoja. Dėl to liūdna. O dirbti reikia visur. Yra gabių mokinių, šie mokslus tęsia – Telšiuose yra Vilniaus dailės akademijos fakultetas.

Savivaldybei paskelbus konkursą (projektą), vedžiau 20 val. užimtumo kursus jaunoms mamoms ir pan. Ten buvo kerpama ir siuvama pagal žurnalą „Burda“: mokomasi pamatuoti figūrą, atsirinkti iškarpas, jas perkelti, išsidėstyti ant audinio, susikirpti, pasiūti. Profesinio mokymo centras aprūpino audiniais, nes projekto lėšų buvo nedaug, ir moterys pasisiuvo palaidines, išėjo šypsodamosi, o mokytoją tai džiugina.

 

Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Labai liūdina nemotyvuoti mokiniai, jiems reikia atiduoti dvigubai daugiau dėmesio, jėgų. Kaip su jais dirbame? Individualizuojame, diferencijuojame užduotis: mokantis tos pačios temos šiems skiriame šiek tiek konstrukciškai paprastesnes, kad greičiau pasiektų rezultatą, nes jiems patinka pasigaminti ir pasidovanoti – juos tai motyvuoja. Jeigu darbelis skirtas kažkam kitam, ne jam, tada procesas tampa nebe toks įdomus.

Mokinius motyvuoti padeda ir įvairūs konkursai, kelionės. Klaipėdos technologijų mokymo centras kasmet kviečia į konkursą „Banguojanti jūra“, visada mielai dalyvaujame.

 

Kokias profesijas mokiniai renkasi dažniausiai?

Automobilių mechaniko, apdailininko (statybininko).

 

Kodėl mokiniai turėtų mokytis profesinėje mokykloje – kokie jos privalumai?

Matome, kad per 3 studijų metus mokiniai po truputį bręsta – ir kaip žmonės, ir kaip specialistai. Mūsų privalumas – praktinės žinios. Sausa teorija (net jei keiti mokymo metodus) mokiniams dažniausiai neįdomi, juos „veža“ praktika.

 

Ačiū už pokalbį, linkiu neprarasti optimizmo bei polėkio.

 

***

Telšių regioninis profesinio mokymo centras (mokymo centras) priima asmenis, baigusius 10, 12 klasių arba įgijusius kvalifikaciją ir kviečia mokytis interjero apipavidalintojo, padavėjo-barmeno, dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, automobilių mechaniko, apskaitininko-kasininko, automobilių kėbulo remontininko, siuvėjo, stogdengio, virėjo ar kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybių. Koks turėtų būti norinčiojo studijuoti pasirinktą studijų programą išsilavinimas ir kuriame filiale ji vykdoma, informacija nurodoma mokymo centro interneto svetainėje.

Mokymo centras (tuomet – Varnių kaimo profesinė technikos mokykla Nr. 16) įkurtas 1963 m., vėliau įstaiga pertvarkyta į vidurinę kaimo profesinę technikos mokyklą, 1989 m. pavadinta Varnių žemės ūkio mokykla. 2002 m., išsiplėtus rengiamų specialybių ratui, mokyklos pavadinimas nebeatitiko mokymo turinio, todėl bendruomenės iniciatyva įstaiga pavadinta Varnių paslaugų verslo ir žemės ūkio mokykla. Tais pačiais metais Šiaulių lengvosios pramonės mokyklos Telšių filialas priskiriamas Varnių paslaugų verslo ir žemės ūkio mokyklai. 2004 m. mokykla pertvarkyta į viešąją įstaigą, gegužę pavadinimas pakeistas į dabartinį, spalį žemės ūkio ministro įsakymu mokykla tapo regioniniu žemdirbių tęstinio profesinio mokymo centru. 2011 m. vasarį mokymo centre įsteigtas Gimnazijos skyrius. 2013 m. įstaigoje įdiegta kokybės vadybos sistema, o po dvejų metų duris atvėrė naujas statybos sektoriaus praktinio mokymo centras Telšiuose.

Mokymo centras yra Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos, Lietuvos statybininkų asociacijos, Baltijos šalių pastolininkų asociacijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys. Licencijos suteiktos vykdyti 70 profesinio mokymo programų.