Profesijos mokytojai dalijasi integruoto mokymo patirtimis

Daiva Motiejūnaitė
,
Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro mokytoja ekspertė

„Geriausias būdas nudžiuginti save – nudžiuginti ką nors kitą.“

Mark Twain

Mokytojas ir mokinys turi „gimti“ iš naujo

 

Pirmasis karantinas išmokė mus adaptuotis netikėtomis sąlygomis, paisyti mokymo nuotoliniu būdu ypatumų, kai mokytojas mokiniui tampa partneriu, – o antrasis dar labiau sustiprino jausmą, kad ir mokytojas, ir mokinys turi „gimti“ iš naujo: mokytojas privalo rasti būdą išlikti partneriu, o mokinys – mokytis – ne reikalauti iš mokytojo, o tapti jo sąjungininku, tokiu būdu siekdamas įgyti žinių ir praktinių gebėjimų. Ypač daug pastangų pareikalavo praktinio mokymo organizavimas. Kaip nuotoliniu būdu mokyti masažo technikų, kirpti plaukus, atlikti veido ir kūno procedūras, kaip suvokti ir valdyti gamybines technologijas?

 

Ne veltui sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Sunkumus ir iššūkius padeda įveikti komandinis darbas, kai prie veiklų, t. y. profesinio mokymo programų modulių vykdymo ir pristatymų, prisideda dar keli moduliai ar programos. Žinoma, reikia nenugalimo noro dirbti kitaip, noro judėti ir kurti.

 

Nykstančios ribos tarp dėstomų modulių − tai kryptis, link kurios juda pažangios valstybės. Tai vyksta iniciatyvių mokytojų dėka. Profesinių modulių ir mokymo programų integracija vyksta tokiu būdu: į mokymo dėmesio centrą sutelkiamas reiškinys ar tema (pavyzdžiui, įvaizdžio ar reklaminio produkto kūrimas, asmens gerovės ar geros sveikatos formavimas ir pan.) ir pasitelkiami mokomieji moduliai. Toks mokymasis teikia didžiulę naudą, nes mokinys mato tęstinumą, sąsajas ir tiesioginį taikymą praktinėje veikloje, darbo rinkoje. Mokantis pagal atskirus mokomuosius modulius paliečiamos tos pačios temos, bet integruoto mokymosi dėka jaunuoliai gali pažvelgti į tuos pačius reiškinius ir temas iš kitos perspektyvos, o tai padeda ugdyti požiūrio keitimo savybę.

 

Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro kirpėjo mokymo programos antro kurso mokiniai drąsiai pasinėrė į spalvų pasaulį, į jų sūkurį įtraukdami kelis mokomuosius modulius ir tris profesijas: kirpėjo, kosmetiko ir fotografo. Jie pasirinko temą „Pašaukimas – kurti ryškų grožį!“. Be abejonės, mokiniai taikėsi tiesiai į grožio pasaulio tendencijų dešimtuką. Noras kurti ryškų grožį, išmokti profesinių subtilybių, padėjo įgyvendinti puikų projektą.

 

Auklės mokymo programos mokinės, naudodamos tiesioginio komunikavimo platformas, nuotoliniu būdu apibendrino ir pristatė baigiamuosius darbus. Integruoti keli mokomieji dalykai – pedagogika, psichologija, vaiko veiklos planavimas ir organizavimas bei ikimokyklinio ugdymo metodika. Pristatytos ir pateiktos priemonės, lavinančios vaiko kalbą ir vaizduotę: „Visko po dešimt“ ir „Sukurk istoriją“. O štai ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjai, pristatydami modulių atsiskaitomuosius darbus, sukūrė koliažus, juos apipavidalino ir pasidalijo su kitais peržiūros metu, tad drauge tobulino ir skaitmenines kompetencijas.

 

Socialinio darbuotojo padėjėjai itin kūrybingai pristatė modulį „Slaugomo asmens priežiūra“.  Kūrybingas, atviras naujovėms ir iššūkiams požiūris bei bendras darbas – išvien koja kojon einantys mokytojas ir mokinys − padėjo pasiekti mokymosi tikslų, kurie iš pradžių praktiniame mokyme rodėsi beveik nepasiekiami.

 

Vizualinės reklamos gamintojai tobulino komandinio darbo kompetencijas, mokėsi pažinti savyje lyderio savybes ir kurti… Nuotolinio darbo metu vykdydami projektą „Edukacinis žaidimas“ ieškojo idėjų itin kūrybiškai ir sukūrė vizualiai patrauklių ir prasmingų žaidimų.

 

Projekto dėka mokiniai reflektavo įgytą patirtį ir įvardijo temos tęstinumo svarbą ir naudą, akivaizdų rezultatą, kuris gerėja prisiliečiant prie kiekvieno modulio, įtraukto į projekto veiklos etapus (kompiuterinis projektavimas, pakuotės techninis projektavimas, vaizdų apdorojimas, parengimas spausdinti skaitmenine spauda).

Svarbiausia − įsitraukimas!

 

Dirbdami grupėmis ugdytiniai išmoko bendrauti, „atrado“ stipriausius asmeninius gebėjimus, išmoko bendradarbiauti. Tokios veiklos didina mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą, nes pasitelkiama jų patirtis, aplinka, kalbama apie „jį“ – mokinį (kas jam patinka, ką jis patiria, kas jam įdomu, ko jis dar norėtų išmokti, sužinoti ir pan.). Nuostabu, kai pavyksta sumažinti atotrūkį tarp to, kas lydi mokymo įstaigoje, ir to, kas lydi namuose, mintyse, siekiuose…

 

Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro mokiniai pastebi: „<…> įsitraukus tampa vis įdomiau, tuomet su malonumu eini į priekį, domiesi vis labiau ir labiau…“

 

Mokymasis nuotoliniu būdu gali būti įdomus ir kūrybiškas, o integruotas – įtraukus ir motyvuojantis! 

 

Pagrindinė užduotis ir iššūkis mokytojui − pateikti mokiniams tokias apibendrintas užduotis, kurios apimtų kelias temas, mokomuosius dalykus ar profesines kompetencijas, kurios motyvuotų veikti, skatintų kūrybiškumą, o rezultatas būtų naudingas tolimesnėje praktinėje veikloje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Dijana

    Studijos Vilnisus paslaugų verslo profesinio mokymo centre suteikė man tvirtus profesinius pamatus. Čia įgijau daug praktinių, tobulėjimui reikalingų žinių be kurių negalėčiau siekti tolimesnių tikslų. Studijuodama gerokai praplėčiau savo akiratį bei loginį mąstymą.Didelis Ačiū destytojams kurie dalijosi savo žiniomis .