„Lietuva ir Lenkija – bendru keliu. Vietos ir žmonės, kurie mus jungia“

Birželį į Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą (LMNŠC) Vilniuje susirinko didelis būrys edukacinio istorinio projekto „Lietuva ir Lenkija bendru keliu. Vietos ir žmonės, kurie mus jungia“ dalyvių. Baigiamajame renginyje buvo pristatyti geriausi mokinių darbai ir apdovanoti jų autoriai.

 

Projekto, įsiliejančio į Lietuvos ir Lenkijos šimtosioms valstybingumo atkūrimo metinėms paminėti 2018 m. skirtų renginių ciklą, pagrindinis tikslas – ugdyti ir skatinti Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tarpusavio pagarbą, abipusį supratimą ir toleranciją, bendruomeniškumą ir pilietinį tapatumą.

 

Renginyje dalyvavęs Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Lapczynskis sakė: „Šiuo jaunimui skirtu projektu norėjome pabrėžti bendras Lietuvos ir Lenkijos istorines vertybes, priminti abiem tautoms brangias istorines asmenybes, kalbėti apie laisvę, mokslo, kultūros pasiekimus, pagarbą žmogaus orumui ir jo teisėms. Suvokiame, kad per pastaruosius 100 metų mūsų tautų santykiai ne visada klostėsi puikiai, todėl siekiame parodyti, kad kelis šimtmečius siekiančioje mūsų bendroje istorijoje būta daug daugiau teigiamų, o ne neigiamų momentų, žvelgdami į nuostabius, mums svarbių istorinių asmenybių gyvenimus, pasiekimus, bendras atminimo vietas, turime kuo pasigirti ir didžiuotis visos Europos mastu.“

 

Projekto dalyvius ir laimėtojus taip pat sveikino Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Birgelytė-Žukienė.

 

2017 m. vasario mėnesį prasidėjusiame projekte dalyvavo daugiau nei 120 mokinių, pristatytas 31 darbas. Mokinių projektuose – sukurti turistiniai maršrutai, supažindinantys su bendru Lietuvos ir Lenkijos istoriniu, kultūriniu paveldu, abi tautas vienijančiomis istorinėmis asmenybėmis, vietomis ir įvykiais. Mokiniai savo aplinkoje ieškojo istorinių ženklų ir asmenybių, menančių bendrą lietuvių ir lenkų istoriją bei abiejų tautų bendrystę, gilinosi ir atskleidė tokių garsių asmenybių kaip Adomas Mickevičius, Juzefas Pilsudskis, Julius Slovackis, Emilija Pliaterytė, Česlovas Milošas, Tadas Kosciuška, Stanislavas Gruščinskis, Povilas Ksaveras Bžostovskis, Tadeušas Konvickis gyvenimo faktus ir pasiekimus, ieškojo ir tyrinėjo tautinio atminimo vietas, pastatus, archyvinę medžiagą, meno ir literatūros kūrinius, kitus objektus. Mokinių sukurtus maršrutus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – maršrutai, skirti vienos asmenybės istorijai, tokių buvo didžioji dalis. Antroji – maršrutai, skirti skirtingiems objektams vienoje vietovėje. Pateikta 12 tokių teminių maršrutų, skirtų Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Pabradės, Rūdiškių ir kitų vietovių istoriniams ženklams.

 

Mokinių darbus vertino komisija, sudaryta iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Lenkijos instituto Vilniuje ir LMNŠC atstovų. Pasak komisijos pirmininko, Valdovų rūmų mokslinių tyrimų centro vedėjo pavaduotojo, archeologo dr. Povilo Blaževičiaus, pasirinktos mokinių darbų temos ir formos labai įvairios. „Pristatyti originalūs maršrutai, naudota publikuota ir archyvinė medžiaga, nauji nuotraukų rakursai puikiai iliustruoja mokinių smalsumą, kūrybiškumą ir išmonę. Projekto rezultatas yra neabejotinai daugialypis – viena vertus, maršrutų kūrėjai patys išsamiau susipažino su sau artimos aplinkos istorija, kita vertus, sukurti projektai gali tapti puikiu turizmo skatinimo įrankiu“, – sakė P. Blaževičius.

 

Pirmosios vietos laimėtoju komisija išrinko Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinių Martyno Anikanovo, Beno Jankausko, Nojaus Juozapavičiaus, Tauro Narbuto ir Sauliaus Žebrausko projektą „Lenkiškosios atminties „salos“ Kaune“. Pasak darbą pristačiusių mokinių istorijos mokytojo Domo Boguševičiaus, sudominti mokinius ir paskatinti juos dalyvauti tokiuose projektuose nėra sunku. „Svarbu, kaip pateiki temą, ar ji tampa aktualiu probleminiu klausimu ir iššūkiu. Tas iššūkio motyvas – labai svarbus, nes jis sukelia atradimo džiaugsmą, vien techninis darbas nebūtų toks įdomus“, – kalbėjo D. Boguševičius.

 

„Įdomiausia buvo atrasti naujus objektus ir sužinojus, kad jie susiję ir su Lenkijos istorija, pažvelgti į juos kitu kampu. Tai buvo galimybė iš naujo pažinti savo miestą ir juo didžiuotis“, – sakė vienas iš darbo autorių N.  Juozapavičius. Jo kolegą M. Anikanovą labiausiai sužavėjo pažintos asmenybės: „Šis projektas padėjo susipažinti ne tik su bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija, bet ir atrasti daug naujų rašytojų ir poetų. Ypač susidomėjau Juozo Albino Herbačiausko kūryba“, – įspūdžiais dalijosi Martynas.

 

Antroji vieta skirta Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos mokinių komandai už darbą „Praeitis atgimsta šiandien. Vilnius – praeities veidų įamžintojas“ ir Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos mokinių komandai už darbą „Užmirštas įžymus tenoras – Stanislav Gruščinski (1891–1959)“. Trečios vietos laimėtoja – Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos mokinių komanda už darbą „Juzefas Pilsudskis – lenkų ir lietuvių brolybės simbolis“. Už indėlį į lokalios istorijos tyrimus apdovanota Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių komanda, pristačiusi darbą „Lenkų kultūros pėdsakai Pilaitės apylinkėse“.

 

Įdomiausi mokinių sukurti maršrutai bus prieinami visiems specialiai projektui sukurtame interneto puslapyje.

 

Projektas „Lietuva ir Lenkija – bendru keliu. Vietos ir žmonės, kurie mus jungia“ tęsia 2012 m. prasidėjusį Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Lenkijos instituto Vilniuje bendradarbiavimą. 2012 m. vyko projektas „Česlovas Milošas – skaitančios mokyklos“, kuriame dalyvavę lietuviai, lenkai ir rusai kartu domėjosi Nobelio premijos laureato kūryba. 2014 m., minint 150-ąsias 1863 m. sukilimo metines, vykdytas projektas „Rūpinamės 1863 m. sukilimo paveldu“, per kurį Lietuvos mokyklų mokiniai, susibūrę į mišrias daugiatautes darbo grupes, tyrinėjo 1863 m. sukilimo istoriją savo aplinkoje. 2015 ir 2016 m. mokiniams surengti žinių konkursai apie Lenkiją, Lietuvą ir jų tarpusavio bendradarbiavimą.

 

Viktorija KALAIMAITĖ