Pristatytas Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos projektas

Marija Sulaberidzė

Šių metų lapkričio 24 d. buvo pristatytas Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atnaujinamos Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos projektas. Per renginį apžvelgta neseniai paskelbta pirminė projekto versija. Ji yra prieinama viešai ir su ja galima susipažinti atsisiuntus iš čia. Iki gruodžio vidurio iš pedagogų laukiama pasiūlymų ir komentarų.

 

Projekto pristatymo renginį pradėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė. Ji teigė, kad šis susitikimas skirtas aptarti ir susipažinti su rengiama atnaujinama priešmokyklinio ugdymo programa. Ji atkreipė dėmesį, kad tokie susitikimai yra prasmingi, nes per juos pristatomi nuveikti darbai, aptariama tai, kas rūpi. L. Jankauskienės teigimu, itin svarbu, kad priešmokyklinio ugdymo programa būtų ne tik moderni, bet ir atitiktų amžiaus tarpsnio ypatumus, užtikrintų dermę su pradinio ir ikimokyklinio ugdymo programomis, būtų suprantama ir patogi naudotojui. Iššūkių, klausimų ir uždavinių išsikelta labai daug, todėl tokie susitikimai yra vertingi ir prasmingi ieškant sprendimų.

 

L. Jankauskienė pažymėjo, kad programos rengimas yra gera proga pedagogų bendruomenei sugrįžti prie pačios programos aptarimo ir diskusijų, apžvelgti projektą truputėlį detaliau ir skirti daugiau laiko analizei. Šiuo metu rengiama kvalifikacinė 40 valandų, trijų sesijų programa, kuri bus skirta supažindinti priešmokyklinio ugdymo pedagogus su priešmokyklinio ugdymo programos diegimu ir visa medžiaga.

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos atnaujinimo darbai

 

Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Turinio rengimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Nadia Venskuvienė bendrai apžvelgė Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Programa atnaujinama siekiant atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno individualius, savitus poreikius bei galimybes. Šios programos rengiamos vieneriems metams, o kompetencijos susiejamos su ugdymo turiniu.

Programoje išskirtos septynios ugdymo kompetencijos: pažinimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrinė, komunikavimo ir skaitmeninė.

 

N. Venskuvienė pažymėjo, kad atnaujinant programą siekiama kompetencijų sąveikos su sveikatos ir fizinio, kalbinio, matematinio, gamtamokslinio, socialinio ir meninio ugdymo turinio sritimis. Turinio sritys čia suprantamos kaip kontekstai, kuriuose vaikas veikia, tad svarbu, kad pedagogas, planuodamas veiklas su vaikais, padėtų ugdytis įvairias kompetencijas. Iš pedagogų dėl šios priežasties tikimasi idėjų, kaip geriausia atliepti vaikų interesus ir kartu padėti jiems ugdytis kompetencijas, įgyti įvairių žinių ir gebėjimų mokymosi turinio srityse.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad priešmokyklinio ugdymo procese visos mokymosi turinio sritys yra lygiavertės, nėra vienos dominuojančios ar svarbesnės, visoms yra skiriamas vienodas dėmesys ir jos pasiskirsto vienodomis proporcijomis.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Kalbėdama apie vertinimą, N. Venskuvienė pabrėžė, kad jis nesikeičia – toliau dominuos formuojamasis vaikų pasiekimų vertinimas, taip pat kaupiamojo ir diagnostinio vertinimo elementai. Pasiekimai vertinami išskiriant tris pasiekimų lygius: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio, aprašas rengiamas vieneriems metams ir vykdomas aprašomuoju būdu.

Pranešėja taip pat pažymėjo, kad šiuo metu rengiama dešimt Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijų, kur bus galima rasti gerosios praktikos ir veiklų pavyzdžių, patarimų pedagogui, kaip ugdyti vaikus.

Kalbinio ugdymo sritis

 

Pristatydama kalbinio ugdymo sritį, pedagogė Erika Poškevičienė pažymėjo, kad atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje atsirado kalbinis ugdymas kaip turinio sritis – viena iš mokymosi turinio sričių.

Kalbinis ugdymas – integrali ir svarbi visų veiklų dalis, o atnaujintoje programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: kalbėjimas ir klausymas, skaitymo pradmenys, rašymo pradmenys ir kalbos pažinimas.

 

Bendrųjų programų turiniui svarbus integralumas, skatinant ir stiprinant įvairių dalykų tarpusavio ryšį bei padedant vaikui susiformuoti vientisą pasaulėvaizdį. E. Poškevičienė teigė, kad svarbus ne tik turinio inovatyvumas, bet ir jo pateikimas vaikui. Siekiama, kad kalbinio ugdymo mokymosi turinys būtų orientuotas į vaiką, jam aktualų kontekstą ir problemas. Taip pat šis turinys turi padėti siekti ugdymo rezultatų – kompetencijų. Tad labai svarbus pedagogo, kaip profesionalo, vaidmuo.

Atnaujintos programos vertinimo dalyje pedagogai skatinami pastebėti įvairių kalbinio ugdymo pasiekimų raišką. E. Poškevičienė skatino nepamiršti, kad vaikų kalbinių gebėjimų ir pasiekimų yra ir bus skirtingų. Tai lemia prigimtis, patirtis, aplinka ir kalbos įvaldymo ypatumai.

Gamtamokslinio ugdymo sritis

 

Gamtamokslinio ugdymo sritį pristatė pedagogė Rita Petkevičienė. Čia išskirtos šios pasiekimų sritys: gamtamokslinis tyrinėjimas, gamtamokslinis komunikavimas, gamtos ir žmogaus dermės pažinimas.

 

Gamtamokslinio tyrinėjimo srityje svarbu ugdyti šiuos pasiekimus: pažinti dažniausiai sutinkamus gamtos objektus ir reiškinius, juos grupuoti; naudojantis aiškia instrukcija įvykdyti tyrimą ir laikytis tyrimo etikos, pristatyti gautus rezultatus ir reflektuoti atliktą tyrimą. Siekiama, kad vaikas atpažintų ir vartotų artimiausioje aplinkoje girdimas sąvokas, atsirinktų ir perteiktų gamtamokslinę informaciją, formuluotų klausimus, pateiktų argumentus remdamasis savo patirtimi.

 

Gamtos ir žmogaus dermės pažinimui svarbūs šie pasiekimai: suvokti žmogų kaip gamtos dalį, apibūdinti jo poreikius ir daromą poveikį gamtai, imtis atsakomybės ir veiksmų saugant gamtą ir vartojant jos išteklius, paaiškinti, ką tyrinėja gamtos mokslai ir ką veikia mokslininkai.

Matematinio ugdymo sritis

 

Matematinio ugdymo srities komandos narė Aušra Kazlauskienė pristatė tris pasiekimų sritis: matematinis samprotavimas ir argumentavimas, matematinė komunikacija, kūrybiškas matematinių problemų sprendimas. Atnaujintoje programoje sutelktas dėmesys į tai, kaip per šias pasiekimų sritis galima ugdyti kompetencijas.

 

Matematinis samprotavimas pasirinktas tam, kad įgyti įgūdžiai sudarytų sąlygas analizuoti problemas, priimti sprendimus, daryti išvadas. Skatinama galvoti, kaip samprotavimo stiliai gali būti pritaikomi ir kaip jie gali būti ugdomi apibendrinimo, spėjimo, tikrinimo, pavyzdžių priešinimo metodais. Ugdant matematinius gebėjimus neapsieinama be argumentavimo – tai yra viena pagrindinių matematinių vaizdinių raidos dalis. Tik argumentuodami vaikai supranta savo ir kitų paaiškinimus, gali lyginti savus ir kitų teiginius. A. Kazlauskienė teigė, kad reikėtų nesusitelkti vien į teisingų atsakymų pateikimą, tačiau kreipti dėmesį į pagrindimą ir aiškinimą, kaip gautas teisingas atsakymas. Tik tokiu būdu formuojasi matematiniai vaizdiniai.

Matematinės komunikacijos pasiekimo sritis pasitarnauja ir kaip metodas, ir kaip rezultatas tam, kad būtų galima pademonstruoti matematinį mąstymą ir supratimą. Siūloma, kad matematinės veiklos nebūtų vienos tyliausių, ten kur individualiai ir tyliai sprendžiamos problemos. Atvirkščiai – skatinama sudaryti sąlygas kalbėti, piešti, konstruoti, taip perteikiant savo matematines mintis.

 

Kūrybiškas matematinių problemų sprendimas pasitarnauja ir kaip priemonė sprendžiant problemas, ir kaip kontekstas, kuriame auginami vaikų gebėjimai. Ši sritis taip pat yra neatsiejama matematikos dalis – kūrybiškas problemų sprendimas skatina būti atradėjais, išrasti savo sprendimo būdą, atrasti alternatyvius sprendimo būdus. Čia svarbu sukurti sąlygas ir apmąstyti matematinį problemų sprendimą – per bandymo klaidų kelią, per mėginimą iš naujo, per analogijų paiešką. A. Kazlauskienė teigė, kad programos atnaujinimu siekta sudaryti sąlygas vaikams ne tik galvoti, bet ir mokėti ištaisyti, pabaigti procesą iki galo, sutelkti dėmesį į problemą, tikrinti hipotezes ir priimti pagrįstą riziką, išlikti lanksčiam, išbandyti visas alternatyvas.

Socialinio ugdymo sritis

 

Pristatydama socialinio ugdymo sritį Audronė Allan teigė, kad ši darbo grupė bandė spręsti tris pagrindinius uždavinius: socialumo ugdymo tąsos, pasirengimo mokyklai, pasirengimo socialiniam ugdymui pradinėje mokykloje.

Palyginti su 2014 m. parengta programa, atnaujinimais keičiama ugdymo sričių ir pasiekimų aprašymo struktūra. Socialinio ugdymo sritis apims santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.

 

Išskirtos šios socialinio ugdymo pasiekimų sritys: gyvenimas kartu, gėrybių uždirbimas ir naudojimas, gyvenimo kaita ir aplinka. Pasiekimo sritimis naujoji programa stipriau susieta su atnaujintomis pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopų, socialinio ugdymo programomis. Šis susiejimas užtikrins ugdymo tęstinumą pereinant į aukštesnes ugdymo pakopas. Pasiekimo apibrėžtys padės planuoti ugdymo veiklas ir pasinaudoti neribotomis socialinio ugdymo galimybėmis, kurios slypi kasdienėse situacijose, būnant ir veikiant grupėse, organizacijose ir bendruomenėse.

Socialinėje, kaip ir kitose priešmokyklinio ugdymo srityse, yra integruotos visos septynios kompetencijos, užimančios skirtingą vietą – vienos tiesiogiai tapo socialinio ugdymo turiniu, kitų plėtotė priklausys nuo ugdymo formos pasirinkimo.

 

Pasiekimai įvardinti integraliai, apimant visas kompetencijos dimensijas. Didžiausia naujovė – tai pasiekimų lygmenų išskyrimas, jų požymiuose pasimato ir kompetencijos dedamosios. Toks detalizacijos lygmuo padidina programos dokumento apimtį, tačiau sudaro aiškesnį standartą ir įgalina pedagogus pastebėti ir dokumentuoti konkrečius pasiekimus.

Socialinio ugdymo srityje kūrybingi pedagogai galės lanksčiai derinti įvairias formas: patirtinį mokymąsi kasdienėse vaikų inicijuotose situacijose, ugdymo institucijos ar platesnės bendruomenės gyvenimo įvykius, tikslingai planuojamus integruotus projektus ir kryptingas ugdomąsias veiklas, orientuotas į konkretų aktualų pasiekimą.

Sveikatos ir fizinio ugdymo sritis

 

Pristatydamos atnaujintą programą Natalja Fatkulina ir Audronė Vizbarienė atkreipė dėmesį, kad pagrindinis programos atnaujinimo siekis yra sveikesnis, fiziškai aktyvus, sėkmės lydimas vaikas. Čia į sveikatą ir fizinį ugdymą žiūrimą per vaiko pažintinių gebėjimų ugdymą, skatinant norą būti sveikam ir fiziškai aktyviam. Ši programa atnaujinama siekiant atliepti priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir judėjimo interesus bei tenkinti kiekvieno poreikius ir galimybes. N. Fatkulina pažymėjo, kad Lietuva nėra iš pirmaujančių šalių, kalbant apie sveiko vidutinio gyvenimo trukmę. Tad šios programos tikslas yra užauginti vaiką, nuo pat gyvenimo pradžios suteikiant jam kompetencijų būti sveikesniam. Ir nors dalį kompetencijų vaikas gali gauti šeimoje, bet darželis ir mokykla tampa ta įstaiga, kuri itin ryškiai prisideda prie vaiko kompetencijos plėtros.

 

Atnaujintos programos pagrindinis siekis yra atliepti 5–6 metų amžiaus vaikų sveikatos ir judėjimo interesus bei tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir galimybes. Ši programa universali ir praktiškai orientuota į visus vaikus, jų neišskiriant.

Pristatytos šešios pasiekimų sritys – trys skirtos sveikatai ir trys fiziniam ugdymui. Tai savęs ir kitų pažinimas, asmeninis tobulėjimas, atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas, asmens ir bendruomenės sveikatos stiprinimas, judamųjų gebėjimų formavimas, savistaba ir judesių suvokimas, bendradarbiavimas ir savikontrolė judant. Šios sritys yra labai mobilios, akcentuojamas vaiko judėjimas ir jo pasaulio pažinimas per judėjimą.

Meninio ugdymo sritis

 

Meninio ugdymo sritį pristatė Virgilijus Pupeikis ir Emilija Sakadolskienė. Programos ramsčiu išlieka Meilės Lukšienės schema – jungtys tarp asmens, socialinės ir kultūrinės erdvės. Naujojoje programoje siekta apibendrinti 4 meno kalbų pasiekimus, paliekant jų unikalumą, kai to reikia. Daugiau dėmesio skirta 7 kompetencijų integracijai, kūrybai ir menų paskirčiai bei kontekstui už ugdymo įstaigos ribų, kitoniškumui, daugiakultūriškumui. Pasiekimai išreikšti veiksmažodžiais, kuriais vertinimas akivaizdesnis, analizuotos sąsajos su pradinio ugdymo programomis.

 

Išskirtos trys mokymosi sritys: meninė raiška, meno supratimas ir vertinimas, meno reiškinių taikymo bei paskirties ir kontekstų pažinimas. Naujausia programos medžiaga pateikiama trečiojoje dalyje – meno reiškinių taikymo bei paskirties ir kontekstų pažinimas. Kiekvienai sričiai priskirti trys pasiekimai. Meninės raiškos – atlikimas, priemonių pasirinkimas ir įvairūs kūrybos aspektai. E. Sakadolskienė pažymėjo, kad svarbu pabrėžti ne tik pačią kūrybą, bet ir tyrinėjimą, kuris link tos kūrybos veda. Meno supratimo ir vertinimo sričiai priskirti šie pasiekimai – meno kūrinių analizavimas, gebėjimas kalbėti apie savo patirtį. Patirtis turėtų būti labai įvairi – apimti įvairius stilius ir žanrus. Ugdant vaiko toleranciją buvo svarbu pabrėžti kitoniškumo ir daugiakultūriškumo vertę.

 

Apibendrinti pasiekimai visoms keturioms meno kalboms – muzikai, dailei, šokiui ir teatrui. Labai svarbu sudaryti galimybę ir sąlygas priešmokyklinio amžiaus vaikams įsisavinti įvairų muzikinį repertuarą, išmokti įvairių šokių, pavaizduoti įvairius įsivaizduotus ir tikrus veikėjus, kad tai būtų atliekama pavieniui, poromis ar grupėmis. Meno supratimui ir vertinimo pasiekimams svarbu, kad ugdymo įstaigos aplinkoje būtų sudarytos galimybės dalytis įspūdžiais, diskutuoti, užduoti klausimus, teikti pastebėjimus. Vaikui, sulaukusiam grupės draugų ar pedagogų grįžtamojo ryšio, svarbu turėti galimybę tobulinti savo muzikines, kinestetines ar vaidybines idėjas.

 

Svarbu, kad vaikas konteksto pažinimo pasiekimuose galėtų įvardyti, kur ir kada girdi muziką, pastebi dailės kūrinius, nurodytų šių meno kūrinių paskirtis. Atnaujinta programa skatina daugiau kalbėti apie meną ir meno kūrinius. Atnaujintame meno ugdymo programos variante pristatyti ir unikalūs 4 meno kalbų pasiekimai.

 

Išsamiau susipažinti su renginyje išsakytomis mintimis galima šiame vaizdo įraše.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.