Pristatytas nuotolinio mokymo(si) vadovas

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lapkričio 20–21 d. surengta svarbių švietimo diskusijų ir šiuolaikinių mokymo priemonių paroda „Mokykla 2020“. 10-oji paroda, kurios tema „Skaitmeninė mokykla: ateitis vyksta dabar“, dėl epidemiologinės situacijos vyko nuotoliniu būdu. „Švietimo naujienos“ pradeda straipsnių ciklą apie parodos renginius. Pirmasis straipsnis skirtas Nuotolinio mokymo(si) ir ugdymo(si) vadovo pristatymui – pranešimą apie šį leidinį skaitė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo turinio departamento direktorius Vaino Brazdeikis.

 

Nuotolinio mokymo(si) ir ugdymo(si) vadovas – tai produktas, kurį vasarą parengė NŠA kartu su darbo grupe, kurią sudarė įvairių organizacijų atstovai. Leidinys, kuriuo siekta apibendrinti įvairias rekomendacijas ir metodinius siūlymus, kad mokyklos būtų pasirengusios galimiems naujiems Covid-19 protrūkiams, taip pat galėtų ateityje tinkamai įdiegti ir taikyti mišrųjį mokymą, naujus mokymo metodus, paskelbtas rudenį, jo struktūra gan plati, bandoma atsakyti į keletą esminių klausimų: kas yra nuotolinis mokymas, kaip jis organizuojamas, kaip reikėtų mokyti dirbant šiuo būdu, kokias priemones reikėtų taikyti, ką turėtų žinoti mokytojas, mokykla.

 

Sąvokų prasme, nuotolinis mokymas yra ugdymo organizavimo būdas, nulemtas to, kad mokiniai, būdami skirtingose vietose, naudodamiesi technologijomis, gali komunikuoti ugdymo tikslais. Šį būdą galima naudoti pavieniam (mokytojo ir vieno mokinio, kuris, pavyzdžiui serga) arba darbui grupėmis (klasės). Vadove bandoma išryškinti ir nusakyti mišraus ir hibridinio mokymo skirtumus. Mišrus mokymas vyksta tada, kai, pavyzdžiui, dvi savaites kasdien mokomasi nuotoliniu, o kitas dvi – kontaktiniu būdu, o hibridinis – kai tuo pačiu metu dalis vaikų yra klasėje, o dalis – namuose. Dirbti pastaruoju būdu – gana sudėtinga, jo metu reikalinga pagalba mokytojui, skiriasi mokymo metodų parinkimas, ruošimasis, todėl siūloma daugiau orientuotis į mišrųjį.

 

Kalbant apie ugdymo organizavimą, leidinyje nusakomos esminės rekomendacijos: siūloma atkreipti dėmesį, kad nuotolinio mokymo nereikėtų taikyti dirbtinai, iš anksto suplanuoti, ko bus mokoma klasėje, ko – nuotoliniu būdu, įvertinti galimybes (dėl mokytojų, technologijų), nors, pavyzdžiui, epidemijų metu – galimybės rinktis nėra.

Kaip pasirengti nuotoliniam mokymui?

 

Kai kalbama apie skaitmenines aplinkas, patariama, kad mokykla turėtų pasirinkti technologijas, virtualią mokymosi aplinką, skaitmeninį turinį, paskirti technologijų administratorių, informacinių komunikacijos technologijų koordinatorių, priimti sprendimus dėl tvarkaraščio, suplanuoti techninę pagalbą. Taip pat svarbi komunikacija – siūloma pakankamai informacijos viešinti interneto svetainėje. Leidinyje nusakoma, kad įmanomi visi mokymo(si) metodai, tačiau siūlomi apverstos klasės, sąveikiųjų knygų kūrimo metodai ir pan. Ne mažiau svarbus ir vertinimas, kuris turėtų būti aprašytas mokyklos plane, mokytojai turėtų susitarti, kaip bus vertinami vaikai. Siūloma daugiau dėmesio skirti ne suminiam, bet formuojamajam vertinimui, suminį vertinimą nuotoliniu būdu galima organizuoti testais, bet geriau, jei mokymas vyksta mišriuoju būdu, vertinimo dalį atlikti klasėje.

 

Kalbant apie infrastruktūrą, svarbu mobili struktūra – kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai (reikėtų atkreipti dėmesį dėl ekrano dydžio), siūloma skolinti įrangą, naudoti stacionarius mokyklos kompiuterius (tai dažniausiai ir daroma). Kartais mokymuisi trūksta tik ausinių ar kameros, kuriuos įsigyti paprasta, tai daug nekainuoja, bet dažnai užmirštama, kad šie dalykai taip pat gali būti reikalingi. Dėl interneto ryšio siūloma domėtis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET galimybėmis, naudoti kitas interneto ryšio galimybes, pakankamai svarbios mokykloms yra debesų kompiuterijos paslaugos (dažnai nemokamos).

 

Renkantis virtualias aplinkas, reikia atkreipti dėmesį į jų funkcijas, nes yra įvairių: skirtos valdyti turinį, kurti skaitmeninį turinį, rengti užduotis, stebėti pažangą, vertinimą, bendradarbiauti, bendrauti, administruoti, taip pat reikalinga mokinių ir mokytojų asmeninė sritis – visos jos svarbios. Elektroniniai dienynai yra aktualūs, svarbūs, bet neaprėpia visų funkcijų, todėl geriau rinktis pritaikytą virtualią mokymosi aplinką „Moodle“ arba „Microsoft“, „Google“ ir siūlomas priemones, atskirus produktus, pavyzdžiui, pamokoms skirtą vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“, o vertinimui „Kahoot“ programa ir pan.

 

Šiuo metu kiekviena mokykla gali turėti nemokamą virtualią mokymo aplinką – tokią galimybę siūlo aukštųjų mokyklų sukurta aplinka „Moodle“, ji prieinama LITNET tinkle, galima naudoti „Google Workspace“, anksčiau vadinta „G Suite“ (daugiau informacijos apie tai pateikiama svetainėje bendrasisugdymas.lt). Žinoma, geriausia, kai mokyklos bendruomenė išsirenka vieną mokymosi aplinką, o ne visi mokytojai skirtingas, taip pat patariama rinktis paslaugų paketą, kuris palengvina darbą, užtikrina integraciją, o ne aibę įvairių įrankių.

 

Būtini pedagogų mokymai, tik po jų gali prasidėti nuotolinis mokymas – tuo gali užsiimti iš išorės samdomi žmonės arba aktyvesni mokytojai, jau turintys šios srities žinių ir patirties. Taip pat reikiamos informacijos galima rasti portale emokykla.lt, ten pateikiama renginių medžiaga; socialinio tinklo „Facebook“ pedagogų grupėse, ten mokytojai dalijasi patirtimi ir informacija, padeda vieni kitiems. Asinchroniniam bendravimui yra elektroninis paštas, vaizdo konferencijoms – programos „Zoom“, „Meet“, „Teams“. Vadove pateikiami patarimai – neįrašinėti vaizdo pamokų, jei matomi vaikų veidai ir girdimi balsai (tai prieštarauja asmens duomenų apsaugos reikalavimams), nekalbėti ilgiau nei penkiolika minučių, pakalbėjus spręsti, rašyti, skaityti, t. y. keisti veiklą.

 

Leidinyje rašoma ir apie vaikų saugumą, emocinę būseną mokantis nuotoliniu būdu. Skaitmeninis turinys įvairus, daug jo pateikiama portale emokykla.lt, tačiau daugiausiai sukuria patys mokytojai, todėl tarp tos gausos gali būti sunkiau atsirinkti, sisteminti. Tuo užsiima leidyklos, savanoriai, kurie apibendrina turinį ir sukelia į tam tikras sistemas.

Suprantama, kad noras, jog visi turime naudotis vienu skaitmeniniu turiniu, nėra teisingas, nes egzistuoja rinka ir būtų nelogiška pasirinkti vieną ir tik juo naudotis – pedagogai turi turėti galimybę rinktis tiek darbo metodą, tiek naudojamas priemones. Gerinti individualias skaitmenines kompetencijas mokytojai gali mokymuose, naudodamiesi DNR plano lėšomis, o modulines programas planuoja teikti Vytauto Didžiojo universitetas.

 

Pranešimo pabaigoje Vaino Brazdeikis paragino švietimo bendruomenę susipažinti su šiuo vadovu, jei dar yra to nepadariusių, teikti pastabas, atnaujinti, nes, pasak jo, pasibaigus pandemijai, turėsime daug patirties, tad jei bus vertingų pastabų, pokyčių, nuotolinio mokymo(si) ir ugdymo(si) vadovą bus galima atnaujinti ir papildyti.

 

Nuotolinio mokymo(si) ir ugdymo(si) vadovą galima rasti čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.