Praėję ir ateinantys metai švietime ir moksle: augantis biudžetas, investicijos į kokybę

Per praėjusius metus priimti švietimo ir mokslo bendruomenei svarbūs sprendimai geresnėms darbo sąlygoms kurti ir pasiekti didesnės ugdymo, studijų, mokslo kokybės.

Pristatome pagrindinius darbus.

Atlyginimai augo 2022 m., augs ir 2023 m.

 

2022 m. darželių, bendrojo ugdymo, profesinių mokyklų mokytojų pareiginė alga augo dešimtadaliu. Dar 2,5 proc. skirta apmokėti pedagogams dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo. Vidutiniškai 12,5 proc. didėjo akademinių ir neakademinių darbuotojų atlyginimai.

Ateinančiais metais pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs dar 13 proc. Skaičiuojama, kad kitąmet mokytojų atlyginimas atskaičiavus mokesčius bus didesnis vidutiniškai 151 Eur, mokslininkų, tyrėjų – 172 Eur. Mokyklų vadovų pareiginė alga didės 21 proc.

 

Prognozuojama, kad 2022 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarė 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o 2023 m. mokytojų atlyginimų didinimas 13 proc. leis pasiekti jau 120 procentų šalies VDU. Atitinkamai mokslininkų ir tyrėjų vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2022 m. sudarys 131 proc. VDU, 2023 m. – 137 proc.

Pernai pasirašytame politinių partijų susitarime dėl švietimo numatyta, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, o mokslininkų ir tyrėjų – 150 proc.

Žymiai didėja valstybės finansavimas švietimui ir mokslui

 

2022 m. valstybė trečdaliu daugiau investavo į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) – asignavimai šiai sričiai augo 46,9 mln. Eur. 2023 m. MTEP numatoma skirti dar 70,3 mln. Eur daugiau.

Patobulintas ir mokslo finansavimo modelis – sukurtas bazinis finansavimas ir skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus: studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą bei prieinamumą, studentų įdarbinimą, absolventų karjeros sėkmingumą. Taip pat įteisintos specialiosios sutartys tarp mokslo ir studijų institucijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuriomis gali būti suteikiamas papildomas finansavimas mokslo ir studijų institucijų veiklos plėtrai, kokybės gerinimui, optimizavimui, infrastruktūros plėtrai ar kitiems strateginiams klausimams.

 

2023 m. didės finansavimas visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams. Kitų metų asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudarys 550,4 mln. Eur (2022 m. – 435,6 mln. Eur).

Bendrai 2023 m. švietimo ir mokslo biudžetas auga daugiau kaip 425 mln. Eur.

Sprendimai naujiems mokytojams pritraukti

 

2022 m. studentams, pasirinkusiems valstybės finansuojamas prioritetines bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas, skirtos beveik 300 Eur stipendijos. Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentams su įsipareigojimu dirbti pagal įgytą kvalifikaciją – daugiau nei 500 Eur. Išankstines įsidarbinimo sutartis sudarė beveik 100 būsimų pedagogų.

 

Taip pat atverta daugiau galimybių kitų sričių specialistams tapti mokytojais ir jau dirbant įgyti pedagogo kvalifikaciją.

Šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokykloms skyrė 3 mln. Eur išlaidoms, kurias savivaldybės galėjo naudoti į pensiją išeinančių mokytojų išeitinėms kompensacijoms bei naujiems mokytojams pritraukti: materialinei paramai, transportui, būsto nuomai, kvalifikacijos tobulinimui ir pan.

Ypatingas dėmesys skiriamas švietimo pagalbos specialistams pritraukti į mokyklas. Studijuoti specialiąją pedagogiką pasirinko trečdaliu daugiau stojančiųjų daugiau negu pernai. Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose, skiria finansavimą švietimo pagalbos specialistų etatams steigti: 2022 m. tam skirta 1,8 mln. Eur, 2023 m. – 2,2 mln. Eur.

Stiprinama mokymo kokybė: kad visi turėtų sąlygas siekti geriausio

 

Šiemet beveik po dviejų dešimtmečių Lietuvoje neliko jungtinių klasių, kuriose kartu mokėsi 5–8 klasių mokiniai. Reorganizuotos mažos mokyklos (iki 60 mokinių), kuriose sunku užtikrinti visiems vienodai geras sąlygas. Tam, kad visi vaikai turėtų vienodas galimybes mokytis norimų dalykų ir pasirengti pasirinktoms studijoms aukštojoje mokykloje, nuo šių mokslo metų sudaromos ne mažesnės kaip 12 mokinių gimnazijų (9–12) klasės.

Metų pabaigoje priimti reikšmingi Švietimo įstatymo pakeitimai. Numatyta, kad mokiniai, patiriantys mokymosi sunkumų, laiku sulauks daugiau individualios pagalbos ir galės tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje.

 

Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose įtvirtinti privalomi nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėse, o 10 (II gimnazijos) klasėje – privalomas pagrindinis pasiekimų patikrinimas. Priimtomis pataisomis nutarta atsisakyti patikrinimų 6 klasėje. Pagal naujas nuostatas, nuo 2024−2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai taps visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.

Mokiniai, 4 ir 8 klasėje nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygmens, sulauks daugiau pagalbos. Tam yra suplanuotos ir papildomos lėšos. Pagalba bus teikiama nedidelėse iki 5 mokinių grupėse. Už konsultacijas mokytojams bus mokama papildomai. Savivaldybė galės organizuoti konsultacijas ir centralizuotai.

 

Iki šiol nacionaliniai pasiekimų patikrinimai nebuvo privalomi, tačiau juose dalyvauja apie 96,4 proc. mokinių visose šalies bendrojo ugdymo įstaigose.

Pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems 10 / II gimnazijos klasę.

 

Nepasiekę šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10 / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje.

Reikalavimas pagrindiniam išsilavinimui įgyti yra taikomas tiek pasirinkusiems tęsti mokslus gimnazijoje, tiek profesinėje mokykloje.

Atnaujintos ugdymo programos, pradėtos karjeros konsultacijos

 

2022 m. baigtas kelerius metus užtrukęs darbas: atnaujintos bendrojo ugdymo programos, orientuotos į mokinio socialinių ir emocinių, pažinimo, kūrybiškumo, pilietinių, kultūrinių, komunikavimo kompetencijų ugdymą per visus dalykus. Atnaujintos dalykų programose numatyta dalykinio turinio dermė tarp įvairių ugdymo pakopų ir klasių ir tarp skirtingų mokomųjų dalykų – iki šiol to stigo. Taip pat suteikiama daugiau laisvės mokytojui pačiam spręsti, kaip ir ko mokydamiesi jo mokiniai geriau išmoks, kas bus jiems vertingiausia.

 

Šiais metais mokiniams nuo pirmos klasės pradėtos teikti profesinio orientavimo paslaugos. Nuo šių mokslo metų Lietuvoje dirba daugiau nei 360 karjeros specialistų, padedančių apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, studijų pasirinkimo, karjeros plano. Profesinis orientavimas stiprinamas siekiant, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę baigti bendrojo ugdymo ar profesinę mokyklą, gebėdamas planuoti savo karjerą. Pagerinus darbo sąlygas, į mokyklas pritraukiama daugiau karjeros specialistų. Nuo rugsėjo karjeros specialistų darbo laikas per savaitę nuo 40 valandų sutrumpėjo iki 36 val. Nuo rugsėjo taip pat padidinti jų atlyginimai, nustatyti tokie patys pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kaip ir mokytojams bei švietimo pagalbos specialistams.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.