Praeities šydą praskleidus…
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokiniai, pasirinkę projektą „Praeities šydą praskleidus: įamžintas masinių žydų žudynių atminimas“ birželį įgyvendino pirmąjį projekto etapą – lankė ir fotografavo Šiaulių apskrityje esančias masinių žydų žudynių vietas ir kapines. Projekto dalyviai, 1–3 klasių mokiniai, ne tik iš įvairių šaltinių rinko medžiagą apie žydų kultūros pėdsakus Šiaulių apskrityje, lankė masinių žydų žudynių vietas, fotografavo objektus, menančias žydų praeitį, bet ir dalyvavo pėsčiųjų žygyje po Šeduvą bei edukacinėje programoje Pakruojyje. Džiugu, kad prie projekto prisidėjo ir kai kurių mokinių tėveliai – kartu su vaikais aplankė istorines vietas. Taip pat stebėjome ir aptarėme Radviliškio miesto kultūros centro jaunimo teatro studijos spektaklį „Ir tik vienas teisingas ėjimas…“ pagal I. Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“ (režisierė G. Každailytė).
Projekto dalyviai, dirbdami grupelėmis, rinko ir sistemino medžiagą apie Radviliškio, Šeduvos, Baisogalos, Šiaulėnų, Pakruojo, Rozalimo, Kelmės žydų praeitį ir tragišką likimą. O vieną saulėtą birželio popietę susirinkę Šeduvoje pradėjome pėsčiųjų žygį. Istorijos mokytoja V. Jankūnienė prie paminklo „Mergaitė“ priminė skaudžius istorinius faktus apie tragišką žydų likimą, po to leidomės į žygį. Aplankėme atkurtas senąsias žydų kapines, iš tolo apžiūrėjome modernaus muziejaus „Dingęs štetlas“ statybas ir kepinant saulei keliavome iki Pakutenių miško, kur buvo nužudyti 27 žydai, atvaryti iš Pavartyčių geto. Masinių žydų žudynių vietoje dabar stovi skulptoriaus Romo Kvintos paminklas „Šviesios žvaigždės buveinė“, įamžinantis Šeduvos žydų atminimą. Toks patirtinis žygis buvo varginantis, bet privertė susimąstyti apie litvakų situaciją Lietuvoje ir tragišką jų baigtį 1941m.
Antroji išvyka, kurią finansavo TOLI (Olgos Lengyel institutas), buvo į Pakruojį ir Rozalimą. Edukacinio užsiėmimo metu aplankėme išlikusį žydų kvartalą, sužinojome Pakruojo žydų bendruomenės gyvenimo įdomiausius faktus ir galiausiai aplankėme restauruotą senąją medinę Pakruojo sinagogą. Įdomus gidės pasakojimas, eksponatai ir atkurta autentiška aplinka iš tiesų padėjo geriau pažinti žydų kultūrą, jų bendruomeniškumo supratimą, auklėjimo metodiką. Grįždami sustojome Rozalime, kur tebėra išlikusi, bet visiškai apleista sinagoga.
Projektinė veikla, integruojanti skirtingus ugdymo dalykus (lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų kalbą, istoriją, informacines technologijas) ir paremta patirtiniu mokymu, padeda ugdyti(s) socialines emocines kompetencijas, iš tiesioginio patyrimo įgytos žinios – įsimintinesnės, o tokia ugdymo forma patrauklesnė mokiniams. Pritariame filosofo Antano Maceinos minčiai, kad „tai, kas atrodė esą nuo mūsų nutolę, išnykę, mirę, prisikelia atmintyje ir gyvena toliau“, tereikia noro ir pastangų. Tad mūsų projektas dar nesibaigė, turime idėjų ir suplanuotų veiklų, o šio etapo apipavidalintą ir susistemintą medžiagą pristatysime gimnazijos bendruomenei rugsėjo 23 d., minėdami Lietuvos žydų genocido dieną, ir lapkričio 16d. – Tolerancijos dienai skirtų renginių metu.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
