Praeities šydą praskleidus

Sandra Karenauskienė
,
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Projektinė veikla – vienas iš būdų, padedančių ugdyti(s) socialines emocines kompetencijas, iš tiesioginio patyrimo įgytos žinios įsimintinesnės, o tokia ugdymo forma patrauklesnė mokiniams. Be to, projektinė veikla yra puiki galimybė integruoti skirtingus mokomuosius dalykus. Ypač tam parankūs yra istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, dorinio ugdymo mokomieji dalykai. Pernai Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokinių susidomėjimo sulaukęs projektas „Praeities šydą praskleidus: įamžintas masinių žydų žudynių atminimas“ (projekto vadovės V. Jankūnienė, S. Karenauskienė) šiais mokslo metais pasipildė naujais nariais ir tęsia savo veiklas.

 

Lapkričio mėnesį organizuota išvyka į Kelmę, aplankant senąsias žydų kapines ir Kelmės dvaro svirną, kuriame veikė žydų getas, bei pagerbiant žydų kilmės rašytojo I. Mero atminimą. Taip pat pasirinkta edukacinė programa Tytuvėnų bernardinų vienuolyne. Gidė supažindino su Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio istorija nuo įkūrimo iki šių dienų. Tai vienas įdomiausių ir didžiausių XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros kompleksų, atspindinčių skirtingų epochų (gotikos, renesanso ir baroko) stilių. Turėjome galimybę susipažinti su vienuolių gyvenimo kasdienybe, bažnytinėmis pareigomis ir pomėgiais. Taip pat sužinojome, kad Tytuvėnuose buvo gana didelė žydų bendruomenė, o apylinkės miškuose yra masinių žydų žudynių kapavietės. Nors žydų bendruomenė buvo sunaikinta, tačiau senieji Tytuvėnų gyventojai iki šiol prisimena gydytojo Boroko Chveideno šeimos  tragediją. Be to, didžiuojasi šeimomis, kurios priglaudė ir išaugino kaip savus žydų vaikus.

 

Džiugu, kad pastaraisiais metais yra išleidžiama gana daug literatūros (tiek mokslinės, tiek grožinės) apie žydų gyvenimą Lietuvoje. Už projektines lėšas buvo nupirkta knygų Lizdeikos gimnazijos bibliotekai. Tikimės, kad jos iš tiesų padės suprasti, kokią tragediją išgyveno žydų tauta holokausto metu, kokių talentų neteko Lietuva. Juk tikrus įvykius aprašanti grožinė literatūra priartina istorinius faktus ir žinias prie mūsų, paveikdama jausmus ir emocijas, o ekskursijoje išgirstos istorijos, nors ir sukrėtė, bet paskatino domėtis žydų kultūra ir indėliu į Lietuvos gyvenimą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.