Pradinių klasių mokinių projektas „Paslaptingas gyvūnų pasaulis”

„Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.“
Johanas Volfgangas Gėtė

 

Panevėžio  kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai su savo mokytojomis Laimute Lazdauskiene ir Laima Palioniene vykdė ilgalaikį projektą „Paslaptingas gyvūnų pasaulis”. Gamta ir gyvūnai vaikus domina labiausiai. Ar galima nemylėti gyvūnų? Tikrai ne. Juk jie mus stebina savo atsidavimu, įvairove, išradingumu… Pasitelkę pažintines, menines, interaktyvias bei fizinio aktyvumo veiklas, kurios suteikė galimybę sužinoti, pamatyti, patirti daug naujo ir įdomaus, nėrėme į Paslaptingą gyvūnų pasaulį…

 

Projekto pradžia – „Apie tuos, kuriuos gerai pažįstam…“ (žvėrys ir žvėreliai). Pažintį su žvėrimis pradėjome gyvai! Ir ne bet kur, o tikrų tikriausiame Safari parke, kuriame aptvertame 50 hektarų kalvų, miškelių, pelkių parke gyvena daugiau nei 200 gyvūnų – čia laisvai ganosi danieliai, juodieji Afrikos stručiai, Highland raguočiai, lamos, alpakos, muflonai, asiliukai, Velso poniai, kupranugariai, buivolai, zebras… Pamatėme gyvūnų pasaulį iš arti, be jokių gardų, lyg jie būtų laisvėje, važinėjome visureigiais, galėjome ne tik grožėtis gyvūnais, bet ir juos pamaitinti, paglostyti. Pro langą galvas kišo lamos, iš delno morkas glemžė asilai, buivolai, avinai, poniai, pikčiurna zebras, gobšuolis kupranugaris, afrikinis strutis – visa tai vyko ne tolimoje Afrikoje, bet Anykščių Safari parke. Nuostabu! Pasidžiaugėme alpakų draugija, mažuosius ožiukus galėjome paimti ant rankų…

 

Išvyką tęsėme aplankydami Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį kompleksą, kuriame susipažinome su buvusios pilies istorija, apžiūrėjome pilies maketą, įsitraukėme į žaismingus, teatralizuotus karybos žaidimus, išmėginome akies taiklumą ir rankų stiprumą šaudant iš lankų, mėtant ietį. Pasivaikščiojome Medžių lajų taku, kuris vingiuoja Anykščių šilelio medžių viršūnėmis, pasigrožėjome Šventosios upės vingiais. Aplankėme legendomis apipintą, velnio neštą ir pamestą, Puntuko akmenį – antrąjį pagal dydį riedulį Lietuvoje.

 

Renginiai tęsėsi ir mokykloje. Susibėgę kartu, pasikartojome žinias apie Lietuvos ir tolimųjų kraštų žvėris, žaidėme kalbinius-kūrybinius žaidimus, sužinojome daugybę įdomių faktų apie žvėris, prisiminėme, ką matėme Safaryje, o po to savo malonius prisiminimus liejome akvarele ant tapeto…

Ypatingą dėmesį skyrėme ir mūsų augintiniams. Parengėme fotostendą „Aš ir mano augintinis“. Mokiniai spinduliuoja meile savo augintiniams, nes augintinis tampa ne tik geriausiu draugu – jo buvimas šalia ramina, gerina nuotaiką ir savijautą, suteikia grožio, meilės, šilumos.

 

Į projekto veiklą buvo įtraukta išvyka į Molainių žirgyną. Mus pasitiko besišypsanti žirgyno savininkė – Daiva Zavadskienė, kuri papasakojo, kad šiuo metu žirgyne gyvena 7 įvairaus amžiaus žirgai. Sužinojome, kad prieš daugybę metų gyvenę arkliai buvo nedideli, baikštūs, mito žole, turėjo penkis pirštus, o ne kanopas. Senovėje arklius turėjo beveik kiekviena šeima. Paklausę, kuo žirgas skiriasi nuo arklio, išgirdome atsakymą, kad –niekuo. Tai mes dabar įpratę manyti, kad arkliai yra darbui naudojami, o žirgai – pramogoms, jodinėjimui, sportui.

 

Į žirgyno arklides atėjome ne tuščiomis, o nešini dovanomis žirgams. Buvo tikra „puota“ – vaikai maitino gražuolius obuoliais, morkomis, duona. Drąsiausi žirgus šukavo. Netrukome įsitikinti, kad arkliai – labai meilūs, protingi, jautrūs ir nepakartojamo grožio gyvūnai.

 

Turėjome galimybę ne tik pamatyti, paglostyti, pamaitinti, bet ir, tvirtai įsitaisę balne, pasijusti tikrais jojikais. Jojo visi: vieni drąsiai, kiti su nedidele baime. Šypsena ir šūksniai, jojant nuokalne, lydėjo visus mūsų jojikus. Manome, kad į žirgyną sugrįšim dar ne kartą, šie augintiniai mums labai patiko…

 

Visai šalia mūsų – parkuose, soduose, miškuose, netgi miestų gatvėse – gyvena daugybė paukščių. Bet tik retam kuriam iš mūsų ateina į galva mintis, kad paukščių pasaulis gali būti kažkuo įdomus. O jis tikrai įdomus ir nepaprastai spalvingas… Projektas įsibėgėjo… Kita tema – „Apie tuos, kuriuos pažįstam …“ (paukščiai). Renginius pradėjome interaktyviu  užsiėmimu, kurio metu išgirdome sakmę „Kaip žmogus virto gandru“, susipažinome su 10 įspūdingiausių pasaulio paukščių, „apsilankėme“ Ventės rage, sužinojome, kad apuokas tikrai nėra pelėdos vyras, kad kolibris – mažas gamtos stebuklas, vienintelis paukštis, galintis judėti atbulas, kad genys negeria vandens, erelis užaugina tik vieną jauniklį ir dar daugybę įdomybių. Lankstėme draugystės paukščius, stebėjome sparnuočius mokyklos kieme.

 

Vykome į Cijonų kaimą Ignalinos rajone, dalyvavome edukacinėje programoje „Paukščių kaime”. Sako, kad Laimės paukštė gyvena Cijonuose. Gal…  Apsilankę „Paukščių kaime“ daugybę sparnuočių tai tikrai pamatėme, daug sužinojome apie paukščius, vaišinomės milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene iš įvairių paukščių kiaušinių ir ką tik išvirta kvapnia žolelių arbata, žąsies plunksna rašėme laišką Laimės paukštei, kurį palikome prie didžiulio Laimės paukštės lizdo. Apžiūrėjome visą ūkį su alpakomis, stručiais, pelėdomis… O triušiukus ne vienas norėjo užsikišti užantin ir vežtis namo. Kiek daug švelnumo, gerumo ir meilės mūsų vaikučių širdelėse….

Pažintį su paslaptingu gyvūnų pasauliu tęsėme Renatos ir Ramūno Lamauskų įkurtame mini zoologijos sode – Triušiukų slėnyje, 4,5 ha plote, aptvertoje teritorijoje, gyvena daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų, taip pat turėjome galimybę pasigrožėti tauriaisiais elniais, danieliais, Kamerūno ir Boer ožkytėmis, avytėmis, alpakomis, lamomis, kupranugariais, kengūromis, arkliukais ir asiliuku, Watusi veislės karvytėmis, šinšilomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištytėmis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais, pašokinėti ant batuto, pasisupti ant sūpynių, pažaisti smėlio dėžėje, pailsėti pavėsinėje, pasigrožėti rudenėjančia gamta.

 

Aplankėme Ladakalnį. Tai 176 m aukščio kalnas Ignalinos rajone. Kalno viršūnėje auga ąžuolas, įrengta erdvi apžvalgos aikštelė. Nuo Ladakalnio atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai.

Vaikams labai patiko Ginučių vandens malūnas – vienas įsimintiniausių Aukštaitijos nacionalinio parko simbolių – senove alsuojantis medinis malūno pastatas, tiltas ir užtvanka. Grįžome kupini įspūdžių, pavargę, bet laimingi.

 

Dažnas painioja 2 panašius žodžius – „vabalas” ir „vabzdys“. Kuo gi jie skiriasi? Taisyklė paprasta – visi vabalai yra ir vabzdžiai, bet ne visi vabzdžiai yra …

 

Dar viena be galo įdomi tema – „Apie tuos, kurių nematom….“ (vabzdžiai, vabalai). Patiko, mokiniai laukia projekto renginių. Mokytojoms – smagu! Šįkart dalinomės mintimis apie vabzdžius – susipažinome su 10 įdomiausių pasaulio vabzdžių, spėjome dėliones, mįsles, sprendėme kryžiažodžius, aiškinomės įdomius faktus – žiogo ausys ant kojų, skruzdės nemiega, o tarakonas be galvos dar gali išgyventi 12 valandų… Stebėjome vabzdžių namelio gyventojus, kolektyviai kūrėme pievą, kurioje draugiškai sau vietą randa visi mažieji gyventojai.

 

Pažintį su vabzdžiais tęsėme Panevėžio Kraštotyros muziejuje. Ten dalyvavome gamtos edukacinėje programoje apie bites, jų naudą ir bitininkystę „Bitelės istorija“. Mokiniai sužinojo, kad bitės nuo seno buvo vertinamos kaip vienos iš naudingiausių vabzdžių. Žmogus mokėsi jas pažinti, jomis rūpintis ir su jomis draugauti. Edukacinėje programoje susipažinome su bičių gyvenimu, senuoju bitininkystės amatu. Išlaižėme visą medų, įsitikinome medaus saldumu, iš vaško pasigaminome žvakelę.

 

Į projektą vis aktyviau įsitraukia mokiniai. Šįkart tema – „Apie tuos, kurių negirdim….“ (žuvys ir kiti vandens gyventojai). Pasižiūrėkime į tvenkinį, ežerą ar upelį: kiek ten įvairiausių augalų ir gyvūnėlių! Ten jų gimtieji namai. Mums pasaulis po vandeniu visada buvo paslaptis ir mes juo labai žavimės, o dar daugiau – vaikai, todėl kalbėjomės apie įdomų vandens gyvūnų gyvenimą, aptarėme upių, ežerų ir jūrų žuvis, skaitėme diagramas, kiek kuri žuvis gali išgyventi be vandens, nustatėme žuvį rekordininkę, lenktyniavome, ieškojome skirtumų. Mokiniai nekantriai laukė rubrikos „Tai įdomu!” – aiškinomės, ar yra skraidančių žuvų, ar žuvis gali nuskęsti, ar žuvys gali miegoti… Kūrybinių dirbtuvėlių rezultatas – gražus akvariumas su gausybe nupieštų žuvyčių.

 

Viskas, kas turi pradžią – turi ir pabaigą… O projekto pabaigą vainikavo šventinis renginys – projekto „Paslaptingas gyvūnų pasaulis“ užbaigimas. Šventės geroji fėja – muzikos ritmikos mokytoja Regina Liutkevičienė. Nuoširdžiai jai dėkingi! Vaikai atliko įvairias vikrumo, greitumo, loginio mąstymo užduotis – lindo tuneliu, atliko mankštą, imitavo gyvūnus, šoko, žaidė kūrybinius žaidimus – užrištomis akimis stengėsi prikabinti trūkstamas gyvūnų kūno dalis, skirstė gyvūnus į laukinius, naminius ir vandens gyvūnus, sprendė rebusus, atsakinėjo į viktorinos klausimus. Aktyvūs buvo visi, todėl iš mokyklos direktorės Danutės Kriščiūnienės rankų visi gavo padėkos raštus ir atminimo dovanėles. Pirmuosius direktorė pakvietė pačius aktyviausius projekto dalyvius, tai ketvirtoką Simą Tamonį, trečiokę Katalėją Tančikaitę ir antrokę Emą Lukminaitę.

 

Vykdėme projekto tikslą – sudarėme mokiniams sąlygas dalyvauti turiningoje pažintinėje patiriamojoje edukacinėje veikloje, leidome skleistis kūrybiškumui… Mokiniai paprastai ir linksmai susipažino su gyvūnais, jų įvairove ir paplitimu. Supratome, kaip vaikams svarbu pažinti gyvūnus ne tik iš knygų, kaip svarbu priglausti, paglostyti, pamaitinti, pastovėti šalia.

 

Kinai turi patarlę „Pradžia ir pabaiga tiesia viena kitai ranką“. Pabaiga visada yra kažko pradžia… Džiugių šventų Kalėdų!