Pojūčių taku: kur veda mus gamta
Kviečiame dalyvauti respublikinėje virtualioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinėje idėjų mugėje
Žmogus apdovanotas puikiais instrumentais, kurių dėka gali pažinti pasaulį. Tos gamtos dovanos vadinamos pojūčiais. Kūdikiai ir maži vaikai ypač jautrūs pojūčių siunčiamiems signalams, jie tiesiog gyvena pojūčių pasaulyje, tik jų dar nesuvokia. Vaikų jutimai vystosi vienu metu ir yra tarpusavyje susiję. Tų pojūčių yra toli gražu ne penki, jie skirstomi į eksterorecepcinius (atsirandančius dėl išorinių dirgiklių poveikio kūno paviršiuje esantiems receptoriams – uoslė, klausa, rega, lytėjimas, skonis), propriorecepcinius (kinestezinius, kai juntamas kūno dalių judėjimas ir jų tarpusavio padėtis; veikia raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose esantys specialūs (propriorecepciniai) receptoriai) bei interorecepcinius (organinius, kai juntama vidaus organų veikla, fiziologinės būsenos – alkis, troškulys, miego poreikis ir kt.). Tad labai svarbu skirti daugiau dėmesio vaikų pojūčiams ugdyti ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje.
Darniai išvystyti pojūčiai skatina mąstymo, atminties vystymąsi, kartu vaikas tobulėja intelektualiai ir fiziškai, lavėja jo vaizduotė, kūrybiškumas. Vaikas, kurio pojūčiai yra išsivystę, daug geriau sugeba atpažinti, suvokti savo kūniškuosius, intelektinius ir dvasinius poreikius, sutelkti dėmesį ir veiksmingiau mokytis.
Pastebima, kad šiandien ugdymas yra siejamas daugiausiai su rega ir kalbine komunikacija. T. Jokšienė teigia, kad tokiu būdu vaikai netenka svarbios informacijos apie supantį pasaulį, žinių apie save, nes pažinimui pasitelkiame tik vieną kitą pojūtį. Vaikas patiria įvairiausius jutimus ir kaupia patirtį visų pirma žaisdamas. Kiekvienam jo raidos lygmeniui reikalingos tos priemonės, žaislai, medžiagos, aktyvios veiklos, kurios labiausiai tenkina pažinimo poreikius.
Mokslininkai ir pedagogai (T. Jokšienė, O. Monkevicienė, V. Lamanauskas, I. Kompauskienė, M. Montessori) pažymi, kad turtingiausia ugdymo aplinka yra gamta, kurioje vaikai gali atsiverti visais savo jutimais išoriniams ir vidiniams patyrimams. Gamtiškumą, gamtą kaip pavyzdį, kaip priemonę pojūčių pasauliui pažinti siūlė A. Komenskis, J. J. Rousseau, J. H. Pestolozzi. J. Brunelis.
Tad technologijų ir inovacijų amžiuje, kai kalbame apie robotikos mokslus, kitus mokslo pasiekimus ir inovatyvias mokymo priemones vaikų ugdyme, kyla noras grįžti atgal – į gamtą, kur mūsų pirmtakai sėmėsi kūno ir dvasios stiprybės, pasaulio pažinimo patirties.
Būdami gamtoje su vaikais dažnai nesusimąstome, kiek skirtingų juslių ten pabunda. Dažniausiai mėgaujamės visu mus beužliejančiu jutiminiu ansambliu. Tačiau nesąmoningai mūsų smegenys tikisi patirti paukščių čiulbėjimą, lapų šlamėjimą, nuo jūros atkeliaujančios audros kvapą, raumenų įtampą ar malonų lengvumą…
Tad šis projektas – virtuali metodinė idėjų mugė „Pojūčių taku: kur veda mus gamta“ mokytojams leis pasidalyti idėjomis, patirtimis, atradimais, kaip geriau ir įdomiau organizuoti ugdymo veiklas gamtoje, atskleidžiant ir lavinant vaikų pojūčius.
Tikimasi, kad virtualioje erdvėje viešinama projekto metu surinkta, medžiaga paskatins mokytojus aktyviau veikti už grupės ribų ir atkreips dėmesį į pojūčių lavinimo svarbą, plėtojant ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetenciją.
Virtualios idėjų mugės nuostatai
Svarbiausia – mėginti ir mėgautis tuo, ką patiriame!
Stiprinkime kiekvieno vaiko gebėjimą pasaulį pažinti per pojūčius.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.