Po studijų Vilniuje – mokytojauti į Kuršėnus: sprendimą vadina vienu geriausių gyvenime

Didmiesčio gyvenimą ir jo teikiamas karjeros galimybes iškeisti į mokytojo darbą kiek daugiau nei dešimt tūkstančių gyventojų turinčiame miestelyje – dažnam žmogui šiandien atrodo neįsivaizduojamas dalykas. Tačiau tai yra pasirinkimas, kurio nė kiek nesigaili Kuršėnuose gamtos mokslų mokytoju dirbantis Nerijus Medeišis. Prieš aštuonerius metus „Renkuosi mokyti!“ programoje mokytojo kelią pradėjęs jaunas vyras mažame miestelyje ne tik atrado prasmingos veiklos ir savirealizacijos galimybes, draugišką bendruomenę, bet ir sukūrė šeimą.

Po studijų Vilniuje – netikėtas pasirinkimas

 

Tiesa, kad jo gyvenimas pasisuks tokia linkme, iš pradžių nesitikėjo ir Nerijus. Antalksnėje, Ignalinos rajone, gimęs ir augęs vaikinas, kaip ir daugelis jo bendraamžių, baigęs mokyklą išvyko studijuoti į Vilnių. Čia sėkmingai užbaigė Ekologijos bakalauro studijas ir jau paskutiniuose kursuose pradėjo galvoti apie galimus karjeros pasirinkimus.

 

„Iš pradžių svarsčiau apie valstybės tarnybą, tačiau labiau pasigilinus susidomėjimas šia sritimi atslūgo. Tada vis rimčiau ėmiau galvoti apie mokytojo darbą, kuris atrodė įdomus ir prasmingas – juk švietimas yra pagrindas šalies ir jos visuomenės gerovei. Dėl to, sužinojęs apie teigiamų pokyčių į švietimo sistemą įnešti galinčių ir specialistų pritraukti siekiančią „Renkuosi mokyti!“ programą, nusprendžiau išmėginti laimę. Pavyko ne iš karto. Atranką įveikiau tik užpildęs paraišką antrąkart. Tuomet jau studijavau paskutiniame aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistrantūros kurse, tad neišvengiamai artėjo tolesnių pasirinkimų metas. Patekus į programą, jie tapo aiškūs“, – pasakoja N. Medeišis.

Mažame miestelyje galimybių netrūksta

 

Toliau – mokymai ir dvejų metų darbo mokykloje programa. Nors siūlant darbo vietas atsižvelgiama į programos ir dalyvių mobilumo galimybes, tačiau Nerijus nusprendė ryžtis savotiškai avantiūrai ir mokyti bet kurioje vietoje, kuri jam bus pasiūlyta. Kitaip tariant – ten, kur jo indėlis reikalingiausias, o, kaip žinia, mokytojų labiausiai trūksta mažesniuose miesteliuose. Taigi, po šešerių Vilniuje praleistų metų Nerijus atsidūrė Kuršėnuose – jam visiškai naujoje ir nepažįstamoje vietoje.

 

„Be abejo, tai buvo tam tikras iššūkis. Pradėjau darbą visai naujoje srityje ir vietoje, kurioje nieko nepažinojau. Galbūt kažkam toks sprendimas atrodo nesuvokiamas – juk įprasta kalbėti, kad mažesniuose miestuose nėra galimybių, o jauni žmonėms regionuose neturi kuo užsiimti. Tačiau aš manau, kad tai – ne visai tiesa. Ir mažesniuose miestuose tikrai galima save realizuoti, būti naudingam ir prisidėti prie teigiamų pokyčių švietime ir ne tik. Galiausiai Kuršėnai tikrai nėra kažkoks užkampis, kuriame nieko nevyksta ar trūksta veiklos. Tiesą sakant, miesto bendruomenė pakankamai aktyvi ir čia verda visai įdomus gyvenimas“, – sako N. Medeišis.

Atrado naujus namus

 

Anot pašnekovo, būtent veiklumas jam padėjo įsilieti į miestelio gyvenimą, susirasti draugų, o Kuršėnuose pasijausti kaip namuose. Nerijus miestelyje ne tik mokytojauja, bet ir įsitraukė į vietinio jaunimo choro bei teatro veiklą, kuri šiuo metu pristabdyta tik dėl Covid-19 pandemijos.

 

Dvejų metų trukmės „Renkuosi mokyti!“ programai baigiantis jaunasis pedagogas jau buvo įsiliejęs į miestelio gyvenimą ir užmezgęs socialinius bei profesinius ryšius, o, svarbiausia, supratęs, kad jo pastangos mokant vaikus čia išties reikalingos, todėl nusprendė Kuršėnuose tęsti mokytojo karjerą. O praėjusiais metais Nerijus sukūrė šeimą ir dar labiau įleido šaknis šiame Lietuvos kampelyje.

 

„Tikrai tenka išgirsti klausimų, ar nenuobodu tuose Kuršėnuose, ar apskritai čia yra ką mokyti? Tačiau Kuršėnai nėra toks jau mažas miestas. Čia gyvena panašiai tiek gyventojų, kiek visame Ignalinos rajone. Kuršėnuose veikia keturios mokyklos, o per miestelyje praleistus aštuonerius metus jau spėjau padirbėti dvejose iš jų. Mokytojo darbas čia taip pat, manau, labai nesiskiria nuo didmiesčiuose dirbančių kolegų. Iššūkiai tie patys – kaip sudominti vaikus, įtraukti juos į mokymosi procesą, padėti suprasti“, – pažymi N. Medeišis.

 

Darbą sunkina pandemija

 

Jo manymu, vieno metodo, kaip tai padaryti, nėra, o kiekvienas mokytojas turi sukurti savo sistemą, išmėginti, kas veikia, o kas – ne. Savo praktikoje Nerijus stengiasi kuo daugiau remtis įvairiais bandymais ir eksperimentais, praktinėmis užduotimis, vaizdine medžiaga ir kitais vaikų dalyvavimą skatinančiais metodais.

 

„Įprastai stengiamės nesėdėti vien klasėse – su mokiniais vykstame į įvairias ekskursijas, muziejus, baidarių žygius, mokytis būnant lauke. Pavyzdžiui, jei per pamokas kalbame apie saugomas teritorijas, tai ir vykstame jų pasižiūrėti ne vadovėliuose, o realybėje. Tai yra vienas iš darbo, tokiame miestelyje kaip Kuršėnai, privalumų – visuomet esame arčiau gamtos. Be abejo, viskas gerokai pasikeitė užklupus Covid-19 pandemijai, kuri šiuo metu ir kelia daugiausiai iššūkių. Vėl mokome nuotoliniu būdu, kuris gerokai apriboja galimybes vesti įtraukiančias pamokas, sugalvoti moksleiviams įdomių veiklų. Bandome tai daryti, tačiau kartais tikrai jautiesi, kad pandemija atėmė pačią smagiausią mokytojo darbo dalį“, – sako N. Medeišis.

Didžiausias atpildas – moksleivių įsitraukimas

 

Mokytojo teigimu, daugiausiai džiaugsmo šiame darbe teikia nuoširdus moksleivių domėjimasis – kuomet jie klausia galbūt net ir nebūtinai tiesiogiai su dėstoma tema susijusių klausimų, ieško atsakymų. Nerijaus įsitikinimu, tai rodo, kad moksleiviai mąsto, o ne paprasčiausiai stengiasi „prastumti“ laiką pamokoje ar per daug nemąstydami „iškalti“ vadovėliuose surašytus faktus. Tai ir yra pagrindinis pokytis, kurį savo taikomais šiuolaikiniais pedagogikos metodais Nerijus siekia paskatinti švietime.

 

„Manau, kad apskritai rasti bendrą kalbą su moksleiviais, užsitarnauti jų pasitikėjimą nėra taip jau sunku. Reikia paprasčiausiai būti savimi – nesistengti dirbtinai kurti mokytojo-draugelio įvaizdžio ar verstis per galvą, kad būtum visų mėgiamas. Be abejo, nereikia ir kurti kažkokios galios pozicijos, bandyti būti „aukščiau“ mokinių. Nuoširdumas ir žmogiškumas, buvimas savimi daugelyje situacijų leidžia puoselėti gerus santykius, užtikrinti abipusį pasitikėjimą – ne išimtis ir darbas su moksleiviais“, – įsitikinęs N. Medeišis.

Svarbiausia – drąsa rinktis sau artimą kelią

 

Nerijus sako, kad per aštuonerius mokytojavimo Lietuvos švietime metus pastebintis nemažai teigiamų poslinkių. Visgi jis pripažįsta, kad problemų taip pat vis dar esama nemažai, o mokykloms regionuose pritraukti naujų pedagogų sekasi sunkiai. Šiandien savo mokykloje 33-ejų metų mokytojas yra jauniausias.

 

„Be abejo, ne amžius yra svarbiausia, o žmogaus asmeninės savybės, įgūdžiai ir noras dirbti. Vis dėlto akivaizdu, kad į švietimo sistemą reikia pritraukti naujų specialistų, nes jų šiandien trūksta. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, ko reikia norint to pasiekti? Manau, kad klausimas susijęs ne vien su atlyginimais ar darbo sąlygomis. Pirmiausiai turi būti žmonių noras dirbti šioje srityje. Tad galbūt reikia didesnių pastangų siekiant jį pakurstyti, daugiau kalbėti apie pedagogų darbo svarbą ir prasmę?“ – sako N. Medeišis.

 

Darbo bei gyvenimo sąlygomis Kuršėnuose Nerijus nesiskundžia ir planuoja tęsti mokytojo karjerą. „Galbūt savo pavydžiu paskatinsiu ir kitus rinktis mokytojo kelią, nebijoti vykti padirbėti į mažesnius miestelius. Ką gali žinoti, galbūt viename iš jų, kaip ir man, pavyks atrasti naujuosius namus. „Renkuosi mokyti!“ kaip tik vykdo naujų programos dalyvių atranką, tad tai gali tapti puikia proga jaučiantiems, kad mokytojo darbas skirtas jiems“, – nebijoti rinktis sau artimos profesijos ragina N. Medeišis.

 

Norintys sekti Nerijaus pavyzdžiu, pradėti savo kelią švietime, prisidėti prie prasmingos veiklos ir teigiamų pokyčių šioje srityje gali užpildyti „Renkuosi mokyti!“ programos kandidato anketą interneto svetainėje www.renkuosimokyti.lt.

 

Apie „Renkuosi mokyti!“

Programa „Renkuosi mokyti!“ buria švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas – ir siekia į Lietuvos švietimą atnešti pozityvių pokyčių.

Siekdama pokyčių, programa pritraukia motyvuotus, pagelbėti kitam orientuotus dalyvius, kurie mokyklose dirba dvejus metus. Baigus programą, iki 70 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai. Prie pokyčių prisideda ir šalies mokyklos – kartu su programos dalyviais jos įgyvendina pokyčio projektus. Programą inicijuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. Pokyčius padeda kurti pagrindinis programos partneris „Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“.

 

Programos „Renkuosi mokyti!“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.