Planetos ateitis – jaunuolių rankose: kaip juos sudominti tvariu gyvenimo būdu?

Vis daugiau jaunuolių puoselėja gamtai draugišką gyvenimo būdą – perka ekologiškesnį maistą, rengiasi drabužiais, įsigytais iš antrų rankų, ir nevengia išreikšti nuomonę, kad būtina saugoti mus supančią aplinką. „Active Youth“ ir Klimato muziejaus vadovas bei „Samsung“ organizuojamo konkurso „Solve for Tomorrow“ mentorius Gediminas Kondrackis, užsibrėžęs tikslą šiemet klimato kaitos temomis pasikalbėti su 30 tūkst. moksleivių ir mokytojų, teigia, kad norint gyventi švaresnėje planetoje, tvarius įgūdžius turime formuoti jau nuo mažumės.

Šių laikų jaunimas dėmesio tvarumui skiria vis daugiau

 

G. Kondrackis pastebi, kad didžiausias pokytis, kuris leidžia šių laikų jaunimą vadinti žaliąja karta, yra pakitęs komforto suvokimas: „Savo aplinkoje pastebiu, kad jaunajai kartai nebereikia nuosavo automobilio – vis dažniau jaunuoliai naudojasi automobilių dalijimosi paslaugomis, mieste pilna dviračių, o, pavyzdžiui, traukinyje „Vilnius–Kaunas“ didžioji keleivių dalis yra būtent jaunuoliai, kurie važiavimo laiką išnaudoja darbui prie kompiuterio“.

Pašnekovo teigimu, džiugina ir tarp jaunimo vyraujantis suvokimas, kad norint jaustis komfortiškai, nereikia turėti daug daiktų – užtenka pačių būtiniausių. „Kuo mažiau nereikalingų daiktų įsigyjame, tuo mūsų gyvenimas yra tvaresnis“, – įsitikinęs G. Kondrackis.

Gyventi tvariau reikia mokytis nuo mažumės

 

Šią vasarą su Klimato muziejumi 16 Lietuvos miestų apvažiavęs ir moksleivius bei mokytojus klimato kaitos tema švietęs G. Kondrackis džiaugiasi, kad apie draugiškesnį aplinkai gyvenimo būdą moksleiviai sužino jau pradinėse klasėse. „Šių dienų jaunimas apie klimato problemas ir žmogaus įtaką mus supančiai aplinkai sužino vos pradėję lankyti mokyklą. O kur dar kas dieną matomi filmai ar reklamos, kuriose atsispindi tvarumo tematika. Bendraudamas su moksleiviais pastebiu, kad jie aplinkos būkle domisi sąmoningai, nes apie tai pradeda girdėti labai anksti, todėl natūralu, kad ši tema jiems yra labai svarbi“, – teigia G. Kondrackis.

 

Visgi vieno patarimo, kuris dar didesnę jaunimo dalį padėtų sudominti tvaresniu gyvenimo būdu pašnekovas išskirti negali: „Matyt, kaip ir yra sakoma, neįmanoma žmogaus priversti pamėgti konkretų dalyką. Manau, kad jauniems žmonėms apie aplinkai draugiškesnį gyvenimo būdą kalbėti reikia sistemiškai ir nuolat“.

 

G. Kondrackis pastebi, kad jauni žmonės geriausius sprendimus priima tuomet, kai jiems yra leidžiama patiems savarankiškai įvertinti savo įpročius ir apmąstyti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje jie galėtų elgtis tvariau.

Svarbiausia – suprasti jaunimo pomėgius ir pasiūlyti ekologiškesnį sprendimą

 

G. Kondrackis moksleiviams ir jaunimui apie tvarumą nusprendė kalbėti per kelionių prizmę: „Įdomu tai, kad keliaujame itin dažnai, tačiau ar dažnai susivokiame, kad lėktuvai yra vieni iš taršiausių transporto priemonių? Paskaitų metu moksleiviams pabrėžiu, kad kelionės yra puiku, jos praplečia akiratį, tačiau, jei norime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, turime keliauti tvariau“.

 

Ant pašnekovo, nebūtina visiškai atsisakyti kelionių – reikia tik keliauti sąmoningiau ir paliekant kuo mažesnį pėdsaką po savęs. Pavyzdžiui, nuskridus į egzotiškas salas vandenyne, po jas keliauti ne skrendant vietiniu lėktuvu, o kitą salą pasiekti laivu. Kaip pavyzdį G. Kondrackis pateikia ir bet kokias kitas keliones – svečioje šalyje reikėtų pabūti kuo ilgiau, daugiau vaikščioti pėsčiomis ar apylinkes apžiūrėti važiuojant dviračiu.

 

„Publicum“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.