PISA tyrimo iniciatorius A. Schleicheris: Lietuva ėmėsi sunkių, bet esminių reformų

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius bei specialusis generalinio sekretoriaus patarėjas švietimo politikos klausimais Andreas Schleicheris, viešėdamas Lietuvoje, pažymėjo Lietuvos priimtų sprendimų dėl mokyklų tinklo stiprinimo ypatingą svarbą.

 

„Tikrai smagu matyti, kad Lietuvoje pagaliau vyksta mokyklų tinklo konsolidacija, net jei tai ir labai sudėtinga. Matome, kad Lietuva laikosi EBPO rekomendacijų. Šie veiksmai yra būtini norint pagerinti mokymosi rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje. Iš tikrųjų mes stebėjome, kad panašias reformas vykdančios šalys smarkiai pagerino rezultatus, ypač kaimo vietovėse“, – sakė A. Schleicheris, viešėdamas Vilniuje, kur susitiko ir diskutavo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.

 

A. Schleicheris yra plačiai žinomas kaip EBPO tarptautinio mokinių vertinimo programos (PISA) iniciatorius. EBPO jau kelis dešimtmečius teikė rekomendacijas Lietuvai, skatindama imtis reikalingų pokyčių, didinant mokinių skaičių klasėse ir stambinant mokyklas.

 

Kaip jau skelbta, nuo šių mokslo metų įsigaliojo Vyriausybės patvirtintos naujos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės. „Šie sprendimai buvo priimti siekiant visiems vaikams, nepaisant jų gyvenamosios vietos ir socialinės padėties, sudaryti geriausias ugdymosi sąlygas ir plačias neformalaus ugdymo galimybes. Ir suteikti galimybę visiems III ir IV gimnazijų klasių mokiniams pasirinkti norimus mokytis dalykus bei pasiruošti studijuoti norimą studijų kryptį ar įgyti profesiją. Neabejoju, kad ilgainiui pajusime teigiamus šių sprendimų rezultatus“, – sakė ministrė J. Šiugždinienė.

 

Pagal naujas taisykles, 5–8 klasėse nebeleidžiama kurti jungtinių klasių. Minimalus mokinių skaičius 1–4 ir 5–10 klasėse (I–II gimnazijos klasėse) yra 8 mokiniai. Klasės, kuriose mokosi mažiau nei 8 mokiniai, valstybės lėšomis nefinansuojamos. Pradiniame ugdyme (nuo 1 iki 4 klasės) gali būti jungiamos tik dvi gretimos klasės.

 

Siekiama III gimnazijos klasėse palaipsniui didinti mokinių skaičių. I etape minimalus galimas mokinių skaičius III ir IV gimnazijos klasėse – 12 mokinių. II etape minimalus galimas mokinių skaičius III gimnazijos klasėje, kai leidžiama formuoti vieną III gimnazijos klasę, bus padidintas iki 21 mokinio.

 

Kai kurios išimtys taikomos mokykloms, kuriose vaikai mokomi tautinių mažumų kalba, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, taip pat gimnazijose, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km. ir kt.

 

Nuo šių mokslo metų nė vienoje mokykloje negali būti mažiau nei 60 mokinių, mažesnės mokyklos buvo prijungtos prie didesnių.

 

ŠMSM inf.