Pirmyn į „Miškininkų ekspediciją“!

Kristina Abraitienė, Edita Martinkėnienė
,
Kauno lopšelio-darželio „Vaikystė“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos

Pandeminė realybė pakoregavo ugdymo planus, tad ženkliai daugiau laiko su vaikais leidžiame lauke, nenuostabu, kad panirome į ugdymo turinio projektą „Miškininkų akademija“. Na, o kokie gi miškininkai, jei nesilanko natūraliame miške? Tad mūsų tyrinėjimo objektu tapo nuostabusis Kleboniškio miško parkas.

Džiugu, kad išvykoje dalyvavo beveik visi Kauno lopšelio-darželio „Vaikystė“ grupės „Raidelės“ vaikai. Oras pasitaikė pasakiškai rudeniškas: šilta, „barchatinė“ drėgmė, o dar ir saulė kartais nosį pro debesį kyštelėdavo.

Ką gi, kuprines su produktais sveikuoliškai iškylai bei priemonėmis tyrinėjimui – ant pečių ir leidžiamės į miškininkų ekspediciją!

 

Ekspedicijos metu daug dėmesio skyrėme vaikų savisaugos, gebėjimo veikti komandoje ugdymui, tad miškininkai susiskirstė į tris komandas, sugalvojo joms pavadinimus, ir, tikslingai sąveikaudami, bandė atlikti užduotis. „Šakų lobio paieškos“ aktyvino vaikų susitelkimą, dėmesingumą. Vaikai susidūrė net su keletu iššūkių. Juk nelengva miške, tarp daugybės medžių lapų ir nuolaužų, pastebėti keletą sutartu būdu pažymėtų šakų, kurias sumaniai paslėpė kitos komandos vaikai.

 

Ne mažiau sudėtinga (ypatingai trimečiams) peržengti saugumo zoną ir šiek tiek atitolus nuo mokytojo, tikslingai veikti nepažįstamoje erdvėje. Tad nenuostabu, kad pradžioje jaunieji keliautojai žvilgsniu nuolat sekė, ką veikia ir kokia kryptimi eina vyresnieji draugai. Vyresniesiems – atvirkščiai – iššūkiu tapo susitarimų laikymasis, mat jie turėjo pažaboti savo smalsumą, gerokai „ūgtelėjusią“ drąsą ir neperžengti sutartų erdvės ribų. Vis dėlto, visos užduotys įveiktos puikiai: pasitikėjimas savimi bei savisaugos gebėjimai geresni, o ir visos penkios šakos surastos.

Pats metas radybas išnaudoti vaikų matematinių gebėjimų stiprinimui. Taigi vaikai šakas skaičiavo, gretino pagal ilgį, matavo pasitelkę skirtingus matus, tiek kūno (sprindžius, pėdas, sieksnius), tiek sulankstomas liniuotes, metrus. Stebint vaikų veiklą komandoje ryškėjo lyderiai bei pasyviausieji nariai. Pastaruosius mokytojos atsargiai kvietė įsitraukti į komandinį procesą ir šie nedrąsiai ėmėsi veiklos.

 

Koks laisvalaikis miške be valgymo malonumų?! Tad vaikams pasiūlyta ant iešmelių suverti medžių lapų šašlykus. Taigi, nejučia panirę į žaidimą, vaikai mokėsi – įvairiais pojūčiais tyrinėti gamtinę aplinką ir tarp gausybės nukritusių lapų ieškoti tos pačios rūšies medžių lapų. Kiek spalvų, formų, dydžių vaikams teko išanalizuoti, kol iešmelius užpildė vienodais lapais. Įdomu buvo stebėti kaip jie išbandė skirtingas vėrimo galimybes: vieni movė iš viršaus, kiti smeigė į ant žemės gulinčius lapus. Taigi, kiekviename žingsnyje savo galimybių tyrinėjimas bei patirtinis mokymasis!

 

Na ir pagaliau, ne paslaptis, kad, ko gero, labiausiai vaikų laukta išvykos dalis – sveikuoliška iškyla! Mes ją vertiname kaip ypatingai reikšmingą terpę ugdytis saviorganizacijos, savarankiškumo gebėjimus (vaikai patys dengia stalą, po vaišių surenka savo indus, likusias vaišes); stiprinti draugiškus santykius su bendraamžiais (dalinasi su aplinkiniais, vartoja mandagumo kreipinius); puoselėti kultūringą ir atsakingą elgesį gamtoje (surenka maisto likučius, šiukšles) bei ugdytis sveikos gyvensenos suvokimą (išdrįsta paskanauti dar neragautų, bet sveikatai palankių produktų, dalinasi skonio pojūčiais).

 

Ką gi, ekspedicijai baigiantis, pats metas pasidalinti asmeniniais įspūdžiais, atradimais ir nuotaikomis laužo šviesoje. Šį kartą, tai ne muliažas, o tikras laužas, į kurį kiekvienas paragintas įmesti po žagarą. Tokiu būdu vaikai pajuto sklindančią laužo kaitrą, ramybę, mokėsi saugaus elgesio būnant šalia ugnies.

Mažieji miškininkai turėjo galimybę stebėti, kaip, saugioje vietoje – laužavietėje, kuriamas laužas, kokiu būdu jis užgesinamas, kad nesukeltų grėsmės miškui.

 

Kantriai išlaukę paskutinio laužo dūmo, pasisėmę miško galios ir stiprybės, patraukėme atgalios. Tikime, kad kiekvienas vaikas grįžo kupinas naujų įspūdžių, patirčių ir žinių, tad miškininkų ekspediciją skelbiame pavykusia!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.