Pirmokų Lizdeikiečių Tyrėjo diena Vilniuje

Alvydė Panova
,
Lizdeikos g-jos mokytoja

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos tiksliųjų ir gamtos mokslų dieną, Tyrėjo dieną, R klasės pirmokai vyko į Vilniaus Energetikos ir technikos muziejų, Nacionalinį muziejų LDK Valdovų rūmus tiesiogiai semtis žinių, praktiškai patirti, kas yra energetika, technikos mokslas, koks buvo XV–XVII a. pirmosios pusės LDK politinio, diplomatinio ir kultūrinio centro gyvenimas.

 

Didžiausiame technikos muziejuje Lietuvoje – buvusioje pirmojoje Vilniaus miesto elektrinėje – dar neseniai veikusios elektrinės įrenginiai (garo katilai, turbinos, generatoriai, sudėtingi vamzdynai) gimnazistus pasitiko vos įžengus pro stiklinio koridoriaus duris. Iš karto visi pajuto didingo industrinio objekto dvasią. Bet pirmiausiai gidė-edukatorė Laura vedė į lavinimo erdvę, kur buvo sprendžiamas klausimas „Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?“. Klausydami pasakojimo, aiškinimų, atsakydami į klausimus, atlikdami praktines užduotis, pirmokai sužinojo, kas yra iliuzijos, iš kur jos atsiranda, kas yra miražas, kokia jo prigimtis, susidarymo galimybės, kas ta pareidolija (para „klaidingas“ + eidolon „atvaizdas“ ), dirbtinės perspektyvos; stebėjo judančius paveikslėlius, 3D anaglifus (spalvotus atspaudus stereovaizdui gauti); vartydami, sukdami duotus eksponatus, atliko keletą įdomių eksperimentų, tyrinėjo neįtikėtinas optines apgaules.

 

Vėliau veikla buvo dar aktyvesnė – per du Energetikos ir technikos muziejaus aukštus išsidėsčiusioje ekspozicijoje „Technikos mokslas ir technika“, stebėdami gidės-edukatorės demonstruojamus bandymus, patys juos kartodami, mokiniai susipažino su įvairiais fizikos reiškiniais: šviesa, energija, jėgos perdavimu, magnetiniais laukais. Pasidomėjo, kiek kas sveria Mėnulyje, Marse, Saturne. Prisiminti fizikos dėsniai, stebėta, kaip jie taikomi kasdienybėje, pavyzdžiui, pirmokai praktiškai pamatė, patyrė, kaip lėktuvai išsilaiko ore; lindo į RGB (pagrindinių spalvų: R-raudonos, G-žalios ir B-mėlynos) kambarį, kur sudarinėjo, maišė visas kitas spalvas. Galiausiai gidė Laura nuvedė prie elektrinės valdymo pulto. Gimnazistai virto naujos elektrinės pamainos darbuotojais, privalėjo saugiai perimti elektrinės valdymą: pagal ekrano nuorodas tam tikra tvarka perjungti svirtis, spausti mygtukus. Įspėjamųjų pavojaus signalų išgirdo, bet avarijos nepadarė. Visko, kas įdomaus patirta Energetikos ir technikos muziejuje, išpasakoti neįmanoma.

 

Iš Energetikos ir technikos muziejaus gimnazistai skubėjo į Valdovų rūmus – XV–XVII a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio ir kultūrinio gyvenimo centrą. 2018 m. atkurtas Valdovų rūmų pastatas apgaubia archeologinį rezervatą – išlikusius autentiškus mūrus, unikalius archeologinius radinius. Po muziejų vedžiojo archeologas Egidijus. Eita pirmuoju maršrutu – apžiūrėta rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicija, kur rodomi išlikę įvairių amžių tikri žemutinės pilies mūrai, rūmų raidos maketai, daugybė archeologams kasinėjant atrastų daiktų: XIII–XVII a. keramika, juvelyriniai dirbiniai, zooarcheologinė medžiaga. Mokiniai apžiūrėjo ir gavo palaikyti rankose XIV amžiaus plytą, pajuodusią nuo galingo sprogimo, su įpjovomis šonuose, kad statomas mūras būtų tvirtesnis. Seniausi eksponatai iš karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos laikų – XIII–XIV a., o vėlyviausi – iš paskutinio Valdovų rūmų, kaip valdovo būstinės, gyvavimo laikotarpio – XVII a., Vazų dinastijos valdymo metų. Gidas pabrėžė, jog rodoma beveik tūkstantis vertingiausių, įdomiausių radinių, o nuo 1987 m. surinkta jų daugiau kaip 300 tūkstančių. Rūmų muziejaus darbuotojai nespėja rekonstruoti, restauruoti dirbinių, nes vieną po kitos tenka rengti parodas, žyminčias kokias nors istorines datas, kaip dabar rodoma „Kad tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-osioms metinėms paminėti.

 

Perėjo pirmokai ir antruoju muziejaus maršrutu: apžiūrėjo reprezentacines menes, grožėjosi atkurtais istoriniais gotikos, renesanso ir baroko meniškai sukurtais ir apipavidalintais salių vidaus įrenginiais, daug įdomybių sužinojo apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų gyventojų kasdienybę. Gimnazistai gebėjo atsakyti į gido klausimus – pasirodė kaip išsilavinę jaunuoliai. Žinojo, kad geriausiai medžiagos išsilaiko pelkėje, kur nėra deguonies. (Daugelis muziejus eksponatų ten rasti „užkonservuoti“.) Parodė, kad išmano chemiją. Pasakė, kas tie didžiuliai medžiagos paveikslai, vaizduojantys įvairias istorines, buitines scenas – gobelenai, kurie vėliau didikų pakeisti į šilko tapetus; atsakė į daug kitų užduotų klausimų.

 

Lizdeikiečiai pirmokai patyrė tris mokymosi matmenis: kognityvinį (pažintinį), efektyvųjį (emocinį) ir socialinį (elgesio). Mokykloje įgytas žinias, gebėjimus atnaujino, plėtojo; kiekvienas kūrė savo individualų žinojimą, siejo jį su praktika. Aptarta, kaip jaunuoliai jautėsi – visi labai patenkinti ir norėjo daugiau tiesioginio gamtos, kitų mokslų reiškinių tyrinėjimo, stebėjimo patirties.

 

Tyrėjo diena baigėsi senajame Vilniaus universiteto planetariume – vieninteliame Lietuvoje astronomijos ir gamtos mokslų informacijos centre, kurio kupolo formos Žvaigždžių salėje unikalia aparatūra rodomas žvaigždėtas dangus ir jame vykstantys reiškiniai. Planetariume jaunuoliai klausė pranešimo, stebėjo žvaigždynus, planetų, kometų judėjimą. Tą vakarą čia savo gražiausias balades grojo ir dainavo aktoriai – bardai Saulius Bareikis ir Olegas Ditkovskis. Jie subtiliai šmaikštaudami bendravo su publika. Vyko vienas paskutiniųjų ciklo „Bardai tarp žvaigždžių“ koncertų. Suspėta „į paskutinį traukinį“, nes planetariumo erdvė visam laikui užvėrė duris. Po kelerių metų atnaujinimo darbų čia atsidarys mokslo centras.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *