Pirmoji lietuviška Franco Kafkos „Metamorfozės“ ekranizacija

Marius Janulevičius
,
lietuvių kalbos mokytojas, Kino klubo vadovas

Pandemijos metu skaitytojai vis dažniau ieško kūrinių, kurie padėtų suprasti ir įprasminti mūsų visų patiriamą būklę. Vienas tokių apsakymų, alegoriškai, bet labai skausmingai ir tiksliai kalbančių apie tai, su kuo susiduriame – apie įkalinimą, virsmo baimę ir atstūmimą[1] – yra Franco Kafkos „Metamorfozė“. Kad šią žinomą novelę padarytume dar aktualesnę ir įdomesnę gimnazistams, nutarėme ją ekranizuoti.

 

Visuomenė sunkiai toleruoja „kitokius“, dažnai net šeima atstumia artimuosius, kurie „daro gėdą“ arba tampa finansiškai nenaudingi. Apie tai pasakojama ir Franco Kafkos novelėje, kuri, ekranizuota Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokinių, gali paskatinti gimnazistus domėtis literatūra ir ieškoti joje atsakymų į kasdienius klausimus.

 

50 žymiausių XX amžiaus literatūros kūrinių sąrašo sudarytojas Joachim Scholl rašo: „Jeigu sapnas arba įvykis atrodo keistas ir nesuprantamas, jeigu apima baimė ir jausmas, kad jus persekioja (nors nežinote nei kas, nei kodėl tai daro), jeigu tamsus, tylus koridorius atrodo slegiančiai bei grėsmingai ir jaučiatės tarsi pakliuvęs į labirintą, – tai tokie dalykai vadinami „kafkišku“ jausmu. Jis apibūdina pirmykštį žmogaus baimės ir vienatvės jausmą, kurį Francas Kafka aprašė tokiu savitu literatūriniu stiliumi, kad net buvo sugalvotas jam apibūdinimas, kuris vartojamas ir kitose kalbose“[2].

 

Francas Kafka (Franz Kafka, 1883–1924) – žymus žydų kilmės austrų prozininkas, vienas įtakingiausių ir savičiausių XX a. rašytojų, kūręs vokiečių kalba. Novelė „Metamorfozė“ yra vienas žinomiausių rašytojo darbų, kuriame svarstoma apie žmogaus vienatvę, baimę būti atstumtam. Su Gregoro Zamzos, prekybos agento, vieną rytą staiga pavirtusio dideliu vabalu, istorija IV klasių gimnazistai susipažįsta per literatūros pamokas. Novelės siužetas gali būti įvairiai interpretuojamas, bet visiems mokiniams jis palieka stiprų įspūdį. Gregoras aukojasi dėl artimųjų materialinės gerovės, stengiasi prisitaikyti, neįskaudinti, pirmiausia galvoja ne apie save, o apie šeimos narius, juos išlaiko ir leidžiasi išnaudojamas, tačiau netrukus tampa niekam nereikalingas. Režisierius Paulius Ignatavičius, statęs spektaklį „Metamorfozės“ motyvais, įdomiai ir taikliai apibūdina šią Kafkos novelę: „Man įdomu, kiek mes galime būti vienas kitam ramsčiais, kiek mes pajėgiame išbūti su savo artimu nepatogiai, be išlygų ir be kompromisų, nieko iš jo nesitikint, nereikalaujant ir neieškant patogių santykių. Kada meilė artimui tampa našta, kada būtinybe, kada tiesiog reikiamybe, kada ji tave gali išlaisvinti tobulėjimo link kaip žmogų, o kada ji išauga į dusinančią neapykantą. Šiandienos žmogus – tai malonumo, komforto ir patogumo žmogus. Gal būt niekada jis kitoks ir nebuvo, tai amžinos prigimtinės žmogaus siekiamybės, tačiau, manau, svarbu tai, kiek mes šitoje malonumo sistemoje sugebame tapti žmonėmis atsakingais už savo veiksmus, atsakingais ne tik už save, bet ir už kitus, kiek mes sugebame išgirsti tai kas arčiausia – save patį ir kitą, savo artimą, nesvarbu koks jis bebūtų, bet išgirsti jį, gal net apkabinti, netgi jei jis būtų tapęs „baisingu vabalu“[3].

 

Užsienio autoriai yra „Metamorfozę“ ekranizavę ne kartą, tačiau Lietuvoje šis kūrinys buvo statytas tik teatruose. Svarbiausią „Metamorfozės“ dalį sudaro Gregoro virtimo vabalu istorija, todėl „Laisvės“ gimnazijos Kino klubas savo filmui pasirinko kelis būdingus ir skaitytojams lengvai atpažįstamus kūrinio epizodus. Filmą nutarėme pradėti nuo epizodo, kurio knygoje nėra – Gregoras iškerpa iš žurnalo ir įrėmina moters portretą, kuris virsta sesers veidu. Filmo pradžioje Gregoras sapnuoja, kaip bėga nuo jį besivejančios sesers. Šis sapnas simbolizuoja, kad sesuo šeimoje netrukus užims Gregoro vietą. Scenarijaus nerašėme, susidarėme tik filmo epizodų planą, paremtą kūrinio tekstu.

 

Filmavome gimnazijos patalpose; ekranizaciją kūrė gimnazistai Deividas Liubertas, Valerija Timofejeva, Gintarė Kripaitytė, Greta Stanevičiūtė, Deividas Meškauskas, Aretas Gedžius, Dominykas Tumas (balsas už kadro) ir mokytojai Raimundas Kovalkovas, Jūratė Zautraitė, Iraida Lytkina, Marius Janulevičius. Filmavo Kino klubo operatoriai Karolis Jablonskas, Ričardas Eigim, Greta Stanevičiūtė. Ekranizuodami F. Kafkos „Metamorfozę“, novelės tekstą ženkliai sutrumpinome, tačiau palikome visus esminius kūrinio siužeto motyvus, todėl ekranizacija nėra nutolusi nuo originalaus kūrinio ir gali būti naudojama literatūros pamokose, kartojant arba pristatant mokiniams šį garsų rašytoją ir jo novelę.

 

Kino klubo filmą „Metamorfozė“ galite pasižiūrėti čia.

 

[1] Pirmas sakinys. Kafkos „Metamorfozė“ ir virsmas šiandien. LRT, 2020 04 23. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000102570/pirmas-sakinys-kafkos-metamorfoze-ir-virsmas-siandien

[2] Scholl J. 50 žymiausių XX amžiaus romanų. Vilnius, 2001, p. 58.

[3] Ignatavičius P. Franz Kafka „Metamorfozė“. OKT, 2020. Prieiga internete:  https://www.okt.lt/spektakliai/nuosprendis-metamorfoze/

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *