Pirmasis žingsnis hibridinės pamokos link

Prasidėjo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) organizuojamas renginių ciklas „3 žingsniai link Hibridinės pamokos“. Įvyko pirmasis renginys (transliacijos įrašą galite pamatyti čia), skirtas technologijoms, antrajame gruodžio 7 d. bus kalbama apie pamokos struktūrą, gruodžio 14 d. – apie grįžtamąjį ryšį. Hibridinis ugdymas vyksta tada, kai vieni tos pačios klasės mokiniai mokosi klasėje, kiti – namuose, arba nuotoliniu būdu jungiasi mokytojas. Toks ugdymo būdas kelia iššūkių ne tik dėl technologijų, mokytojams kyla klausimų, kaip išlaikyti visų mokinių dėmesį Šie vaikai užaugę ateis į aukštąsias mokyklas ir darbo rinką jau žinodami, kas yra hibridinis mokymasis ir darbas – dabar tokiu būdu dirba ir daug verslų, todėl šiuo metu įgyti įgūdžiai pravers ir ateityje.

 

NŠA direktorė Rūta Krasauskienė renginio žiūrovams linkėjo išmokti, pažinti, dalytis, būti atviriems, pabrėžė, kad iššūkiai padaro mus stipresnius. NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, kuri renginyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir NŠA susitikimo, puikiai iliustruodama hibridinį darbą, teigė, jog apie tokio ugdymo išbaigtumą, efektyvumą kalbėti sudėtinga, nes susiduriama ne tik su technologiniais, bet ir psichologiniais, darbo organizavimo, planavimo iššūkiais. Hibridinis ugdymo būdas gali būti ne tik kaip pandemijos sprendimo būdas, bet ir puikus sprendimas, norint įtraukti ir tėvus, mokytojus, mokinius į ugdymo procesą. „Mūsų tikslas buvo toks, kad mokyklas NŠA ir ŠMSM finansavimo dėka pasiekusi įranga būtų ne tik įgytu turtu, bet taptų ugdymo proceso organizavimo dalimi. Dėkojame mokytojams, kurie įsitraukė į mokymus, kad toks pamokos organizavimo būdas ir gauta įranga taptų savastimi. Hibridinis mokymas – ne kliūtis, o galimybė. Be to, mokyklose neatsirado dar viena nauja programa, kurią reikia valdyti, administruoti, nes įranga susieta su „Microsoft“ aplinka, kurią ugdymo įstaigos jau naudoja“, – pabrėžė A. Ranonytė.

 

Į klausimą, ar tai laikinas sprendimas pandemijos laikotarpiui, A. Ranonytė atsakė, kad hibridinis ugdymas per technologijas užtikrintų įtrauktį, būtų įtraukti ir mokinių tėvai. Mokykla taip pat yra organizacija, kaip ir kiekvienoje iš jų, ten vyksta susirinkimai, planavimo veiklos, taigi ugdymo įstaigų administracijos šį metodą naudos ir savo veikloms įgyvendinti, ne tik ugdymui.

 

Renginio metu parodytas filmuotas siužetas apie hibridinę klasę Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje – papasakota, kaip tokią klasę susikurti iš paprastos, mokykloje turimos įrangos, naudojant stacionarų ar nešiojamąjį kompiuterį, vaizdo dalintuvą, kaip iš kompiuterio išvesti vaizdą į du įrenginius ir kt.. Svarbu vadovautis principu, kad namie esantys vaikai matytų skaidres ir kad mokytojas matytų vaikų veidus – ir esančių klasėje, ir namuose. Daug informacijos apie tai galima rasti čia.

Hibridinės pamokos pavyzdys

 

Vėliau renginys persikėlė į Šiaulių Dainų progimnaziją, kur mokytoja Irena Kazymirkienė pradinukams vedė pamoką apie trupmenas. Pirmiausia mokytoja pasitikrino, ar prisijungė visi mokiniai, pamokoje dalyvaujantys iš namų, paprašė jų neišjungti garso ir vaizdo, visiems paaiškino, kaip vyks pamoka, aptarė teorinę dalį.

 

Pedagogė nuolat kalbėdavosi su visais – ir tais, kurie klasėje, ir tais, kurie matomi ekrane, visi tarpusavyje bendraudavo, pavyzdžiui, vaikams klasėje atliekant užduotis lentoje, namie esantys vaikai būdavo ekspertais, turėdavo žiūrėti, ar užduotys atliekamos teisingai. Dalį pamokos visi vaikai gaudavo tokias pačias užduotis, paskui – skirtingas, klasėje buvę vaikai karpė ir klijavo. Tikrinantis išspręstas užduotis, jei vaikai namuose jas atlikdavo gerai, besimokantieji klasėje jiems paplodavo.

 

Baigiantis pamokai, pedagogė mokinių paklausė, kaip jiems sekėsi pamokoje, ar patiko užduotys, kurios iš jų sekėsi geriausiai, kur tokios žinios reikalingos kasdienybėje, ko vaikai išmoko, paklausė, ar nori tokių užduočių namų darbams, paprašė, kad įsivertintų, ką jau moka.

 

Kviečiame žiūrėti kitas šio renginio transliacijas gruodžio 7 ir 14 d. Daugiau informacijos ir prisijungimo nuorodos – čia.

 

Redakcijos inf.