Piligriminis žygis sustiprino tikėjimą ir įkvėpė gerumui  

Tautvydas Kačinskas
,
žygio savanoris, Šiaulių Juliaus Janonio g-jos II a klasės mokinys

Ankstų ir rudeniška vėsa alsuojantį rugsėjo 10-osios rytą Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai, drauge su kitais piligrimais dalyvavo Šiaulių vyskupijos kurijos organizuotame piligriminiame žygyje iš Kryžių kalno į Šiluvą. Rugsėjo pradžioje Šiluvoje kasmet vyksta didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai.

 

Janoniečiams žygis prasidėjo kiek anksčiau – tapome šio žygio SAVANORIAIS. Todėl iš pat ankstyvo ryto susipažinę su naujais draugais ir prisiminę savo atsakomybes žygio metu, pajudėjome autobusu Kryžių kalno link. Nepraėjus nė pusvalandžiui, atsidūrėme šalia kelionės pradžios taško – Kryžių kalno. Pasiklausę Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pamokymų, truputį apšilę su futbolo kamuoliu, patraukėme Gauštvinio ežero (Kelmės raj.), antrosios mūsų stotelės, link. Smagūs pašnekesiai su draugais neleido mūsų kelionei prailgti. Atvykę prie Gauštvinio ežero, truputį atsikvėpę po kelionės, susibūrėme prie scenos, čia klausėmės prasmingų maldos žodžių ir giesmių. Pasistiprinti prieš žygį mums padėjo Šaulių pasienio užkardos pareigūnai, kurie mus vaišino kareiviška koše ir šilta arbata.

 

Kiekvienas piligrimas šį žygį pradėjo su savo intencijomis: kas meldėsi už savo ir artimųjų sveikatą, pašaukimą ar draugus, o kas už santarvę ir taiką pasaulyje. Piligrimus vienijo šio žygio vedančioji mintis: „Tebūnie man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38b).

 

Prasidėjus eisenai, mes, savanoriai, turėjome užtikrinti visos eisenos sklandumą bei dalyvių saugumą. Šiais metais susirinko daugiau nei 400 dalyvių. Žinoma, koks gi žygis be sunkumų… Kartkartėmis reikėjo stabdyti eiseną, priminti saugaus elgesio taisykles, padėti vyresniems žygio dalyviams. Bet tai ir yra žygių žavesys – nuolatinis bendravimas ir komandinis darbas, kuris pakelia dvasią, praskaidrina nuotaiką.

 

 

Įveikę truputį daugiau nei aštuonis kilometrus, pasiekėme vieną žymiausių baroko paminklų Lietuvoje – Tytuvėnų vienuolyną ir bažnyčią, kurioje mūsų laukė susitikimas su parapijos klebonu, po to – gausios vaišės. Po dviejų su puse valandų pasiekėme mūsų galutinę stotelę – Šiluvą. Čia mus pasitiko gausiais plojimais atvykę maldininkai iš visos Lietuvos. Šv. Mišių metu įsiminė viena ištarta frazė, aktuali šių dienų žmogui: „Nebijome mirti, bijom gyventi. Nužudome savo kasdienybę, laiką ir (užsi)mirštame gyventi viltimi, džiaugsmu, bendryste.“

 

Po šv. Mišių, šiek tiek pavargę, bet labai laimingi, patraukėme savo miestų, miestelių ar kaimų link, sustiprėję  bendryste, džiaugsmu, gerumo darbais ir tikėjimu.

 

Dvasiškai ir fiziškai sustiprėję grįžtame į savo kasdienines veiklas, žinodami, kad kitais metais ir vėl susitiksime. Ačiū visiems už gražias akimirkas ir šaunią bičiulystę.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.