Pilietiškumo ugdymas ypač svarbus daugiataučiuose rajonuose

Dovilė Šileikytė

Sausio 1 d. vykusioje Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 103-iųjų metinių minėjimo ir Lietuvos vėliavos pakeitimo ceremonijoje visus 2021 metus plevėsavusi Lietuvos valstybinė vėliava perduota Vilniaus „Laisvės“ gimnazijai. Vėliava kasmet įteikiama labiausiai pilietiškumu pasižymėjusiai mokyklai. Šįkart net 27 ugdymo įstaigos pretendavo į teisę saugoti šį valstybės simbolį kaip išskirtinį pagerbimą ir mokyklos pilietinių-patriotinių veiklų įprasminimą. „Visos mokyklos, teikusios paraiškas, labai stiprios ir pasižymi sutelkta aktyvia bendruomene, pilietinėmis vertybėmis ir tradicijų puoselėjimu. Komisijai teko sunkus darbas išrinkti geriausią mokyklą iš geriausių“, – sakė komisijos pirmininkas krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Sprendimą komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą veiklą, pateisinančią garbingą vardą, suteiktą gimnazijai, Lietuvos rezistencijos atminimo puoselėjimą, taip pat už aktyvią veiklą, sutelkiančią ne tik gimnazijos ir Naujosios Vilnios bendruomenę, bet ir įtraukiančią kitas Lietuvos mokyklas. Taip pat Vilniaus „Laisvės“ gimnazija teikė paraišką jau trečius metus iš eilės. Kokios pilietinio ugdymo veiklos vyksta šioje ugdymo įstaigoje ir ką jos bendruomenei reiškia toks apdovanojimas, paklausėme Jolantos Gutauskaitės-Janulevičienės, Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorės pavaduotojos ugdymui.

 

Ką šis įvykis reiškia Jūsų mokyklai? Kaip reagavote, kai sužinojote, kad vėliava bus įteikiama Jūsų bendruomenei?

Gedimino pilies bokšto vėliava kasmet perduodama saugoti labiausiai pilietiškumu pasižymėjusiai mokyklai, tad šis įvykis, be abejo, gimnazijos bendruomenę labai nudžiugino. Vilniaus „Laisvės“ gimnazija – vienintelė lietuviška gimnazija Naujosios Vilnios seniūnijoje, todėl toks mūsų pilietinio ugdymo pripažinimas kelia ir pasididžiavimo jausmą, kad po daugelio veiklos metų tapome pastebimi, ir kartu įpareigoja tęsti pradėtas veiklas.

 

Komisija Jūsų ugdymo įstaigą išrinko kaip verčiausią gauti Pilies bokšto vėliavą – kiek dėmesio mokykloje skiriama mokinių pilietiškumo ugdymui, pilietinėms iniciatyvoms, kokios jos? Ir kaip tai įgyvendinate pastaraisiais pandemijos metais?

Didelę dalį gimnazistų sudaro vaikai iš įvairiataučių šeimų, kuriose kalbama ne lietuvių kalba. Vilniaus „Laisvės“ gimnazija dėl šios priežasties išskirtinį dėmesį skiria mokinių pilietiškumui ugdyti, skatina visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą, organizuoja pilietines akcijas, miesto ir šalies projektus. Gimnazistai aktyviai dalyvauja šalies ir miesto pilietiškumo projektuose, mokinių konferencijose, konkursuose, dažnai laimi prizines vietas, kuria originalius dokumentinius filmus, atskleidžiančius Naujosios Vilnios ir Lietuvos istoriją. Gimnazija siekia, kad ją baigę mokiniai taptų aktyviais, atsakingais, patriotiškais Lietuvos piliečiais. Pastaraisiais pandemijos metais nemažai projektų ir renginių teko organizuoti nuotoliniu būdu, bet tai atvėrė ir naujų bendradarbiavimo galimybių – tarkime, užmezgėme ryšius su lietuviškų Lenkijos ir Latvijos mokyklų bendruomenėmis, su kuriomis bendrauti gyvai šiandien būtų gana keblu dėl pandeminės situacijos.

 

Ką galėtumėte įvardyti kaip savo išskirtinumą iš kitų šalies ugdymo įstaigų?

Siekdami, kad gimnazistų akiratis neapsiribotų Naująja Vilnia, ieškodami naujų ryšių, organizuojame daugybę tarpmokyklinių projektų. 2019 m. mūsų gimnazija organizavo tarpmokyklinį projektą „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“, prie kurio mielai prisijungė Vilniaus Antakalnio, Salomėjos Nėries ir „Minties“ gimnazijų mokiniai bei mokytojai. Projektu siekėme supažindinti mokinius su pagrindiniais nacionalinio saugumo aspektais ir padėti išsiugdyti šalies gynybą stiprinančias vertybines nuostatas ir gebėjimus. Tais pačiais 2019 m. gimnazija organizavo šalies projektą „Keliauk ir pažink savo kraštą“, skirtą vietovardžių metams paminėti. Projekto tikslas – supažindinti mokinius su skirtingų Lietuvos vietovių pavadinimų kilme, istorija. Projektas skatino mokinius domėtis savo krašto ir Lietuvos istorija bei vietovardžių kilme, ugdyti tiriamojo darbo gebėjimus, lavinti praktinius planavimo ir organizavimo įgūdžius (planuojant ir sudarant netradicinius maršrutus, organizuojant išvykas / žygius), ugdyti mokinių kūrybiškumą bei bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Prie projekto prisijungė Molėtų r. Alantos ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos. 2021 m. nuotoliniu būdu organizavome tarptautinį lietuviškų mokyklų projektą „Pasaulio Lietuva“, į kurį įsitraukė Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla (Szkoła Podstawowa z Polskim i Litewskim Językiem Nauczania im. Dariusa i Girenasa w Puńsku), Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus (Liceum Ogólnokształcące z Litewskim Językiem Nauczania im. 11 Marca w Puńsku) ir Rygos lietuvių vidurinė mokykla (Rīgas Lietuviešu vidusskola).

 

Kodėl, Jūsų nuomone, svarbus pilietiškumo ugdymas, tautiškumas?

Pilietiškumo ugdymas ypač svarbus daugiataučiuose rajonuose, nes dažnai užmirštama, kad Lietuvos piliečiai yra ne tik etniniai lietuviai, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos ar tautinės grupės, religinių skirtumų visų šių žmonių tėvynė yra Lietuva. Kuo didesnė piliečių dalis bus lojali savo valstybei ir jausis visavertė, svarbi savo šalies dalis, tuo stipresnė bus Lietuva.

 

Ar pavyksta į pilietines iniciatyvas pritraukti ne tik mokinius, bet ir jų tėvus bei senelius, Naujosios Vilnios bendruomenę, kitas šalies mokyklas? Jei taip, išduokite paslaptį, kaip to pasiekiate.

Gimnazistus pritraukti tikrai pavyksta, jų tėvai įsitraukia rečiau, ir tai turbūt natūralu. Svarbiausia, kad tėvai domisi ir pritaria mokyklos organizuojamoms veikloms. Nemažai pilietinių iniciatyvų vyksta per neformalųjį švietimą. Gimnazijoje veikia Kino klubas, kuris pilietiškumo veiklas organizuoja šiuolaikiškai ir patraukliai, bendradarbiaudamas su žinomais žmonėmis už mokyklos ribų. Štai 2019 m. vasarį gimnazistai sukūrė dokumentinį filmą „Lietuva: 1009-ieji“, skirtą Lietuvos vardo dienai, 2020 m. sausį, minėdami Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, gimnazistai ir mokytojai sukūrė vaizdo klipą „Bateliai Osvencime. Little shoes in Auschwitz“, skirtą Aušvice žuvusiems vaikams atminti, 2020 metais gimnazistai sukūrė dokumentinį filmą apie pirmąjį Lietuvos paminėjimą metraščiuose „Pasaulio pabaiga ir kiti šv. Brunono nuotykiai“, tais pačiais metais filmas buvo pristatytas mokslinėje konferencijoje „Lietuvos paminėjimui Kvedlinburgo metraštyje – 1011 metų“. 2020 m. lapkritį gimnazija nuotoliniu būdu organizavo Lietuvos mokinių trumpametražių filmų festivalį „Laisvas kinas 2020“, kurio programoje buvo ir dokumentinių filmų apie Sibiro tremtinius bei lietuvių autorių kūrinių ekranizacijų. 2021 m. birželį Kino klubas VSAT Pasieniečių mokyklos kvietimu vyko į Medininkus ir filmavo klipus apie pasieniečio profesiją ir karjeros galimybes. Beje, bendradarbiavimas buvo sėkmingas, nes keli šiemetiniai abiturientai pasirinko mokytis pasieniečio profesijos. 2021 m. spalį gimnazistai, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto istorikais, sukūrė dokumentinį filmą, skirtą Jono Basanavičiaus 170-osioms gimimo metinėms. Kitos šalies mokyklos mielai įsitraukia į mūsų organizuojamus projektus ir mokinių konferencijas, kuriose gimnazistai skaito pranešimus ir dalijasi patirtimi.

 

Kur saugosite / eksponuosite šią dovaną?

Gimnazijos fojė turime stiklo vitriną, kurioje demonstruojame svarbiausius laimėjimus, greičiausiai čia bus saugoma ir Gedimino pilies bokšto vėliava. Svarbu, kad ji būtų matoma visiems gimnazijos bendruomenės nariams ir svečiams.

 

***

Komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, taip pat nusprendė už veiklą, išsiskiriančią savo kryptingumu ir kūrybiškumu, paskatinti keturias mokyklas specialiais prizais. Tai Rokiškio r. Pandėlio, Varėnos Ąžuolo, Lazdijų Motiejaus Gustaičio ir Alytaus Jotvingių gimnazijos.

 

Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – jau susiklosčiusi graži tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę kilo siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą. 2017 m. Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos nacionalinis muziejus parengė bendrus nuostatus, pagal kuriuos visos mokyklos, atitinkančios nuostatų kriterijus, turi galimybę dalyvauti atrankoje Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinei vėliavai gauti. Iki 2005 m. vėliava būdavo perduodama saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.