Pilietiškumo ugdymas: kada, kur, kodėl?

Didėjant emigracijos problemai, vis dažniau to priežastimi nurodoma pasiryžusiųjų emigruoti pilietiškumo stoka. Kadangi pilietiškumo pagrindai dedami mokykloje, nenuostabu, kad į klausimą, kaip ir nuo kada jį ugdyti, bando atsakyti tiek priešmokyklinio ugdymo pedagogai, tiek lopšelių-darželių auklėtojai.

 

Atsakymo į šiuos klausimus jau kuris laikas aktyviai ieškome ir mes, Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo pedagogės. Tam, kad vaikai išsiugdytų nuostatą mylėti savo kraštą, gerbti tautos papročius, didžiuotis tautiniu tapatumu, siektų pajusti savo kalbos išskirtinumą, stengiamės sudaryti tinkamas sąlygas: kartu kuriame grupės taisykles, primenančias rūpintis ir gerbti vienam kitą, organizuojame išvykas į ugdytinius dominančias vietas, rūpinamės priemonėmis, padedančiomis tenkinti saviraiškos poreikius. Ieškodami būdų, kaip vaikus įtraukti į aktyvų patriotinių jausmų ugdymosi procesą, iškėlėme tikslą, kad pilietiškumo ugdymas bus ne siekis, o priemonė realizuojant saviraiškos poreikius. Siekdami įgyvendinti tikslą įsitraukėme į Kėdainių Šėtos socialinio ir ugdymo centro bei Kėdainių lopšelių-darželių „Žilvitis“ ir „Aviliukas“ organizuojamą Lietuvos ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų interaktyvų pilietiškumo ugdymo projektą „Kaip surasti Lietuvą 2018?“. Nutarėme, kad projekte dalyvaus „Žiniukų“ ir „Smalsučių“ priešmokyklinio ugdymo vaikai kartu su mumis, priešmokyklinio ugdymo pedagogėmis Audrone Mališkiene ir Lina Gustiene, bei muzikos pedagoge Egle Šikšniūte.

 

Vadovaudamiesi projekto nuostatomis nuo sausio 12 d. skatinome vaikus artimiau pažinti savo gimtąjį miestą – Klaipėdą, parengti apie jį pristatymą projekto partneriams („Žiniukų“ grupės vaikai projekte bendradarbiavo su Panevėžio lopšelio-darželio „Puriena“ vyresniosios grupės vaikais, o „Smalsučiai“ – su Raiseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos priešmokyklinukais). Per projektą mažieji klaipėdiečiai buvo supažindinti su žymiomis ir lankytinomis Klaipėdos krašto vietomis, miesto įkūrimo legenda, istorija. Vaikai lankėsi Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje ir susipažino su „Žaliapėdžiu“ – interaktyviu vedliu, nuotaikingai vaikus vedžiojančiu po įdomias Klaipėdos vietas. Drauge priešmokyklinukai domėjosi istoriniais miesto pastatais, kūrė jų atvaizdus ir dalyvavo Marijampolės lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ organizuotoje parodoje „Mano gimtasis miestas po šimtmečio saule“. Vaikų žinios apie gimtąjį miestą plėtojosi ir kaupiant etnokultūrinę patirtį: jie išmoko šokti Klaipėdos krašto šokį „Stinta pūkis“, susipažino su Klaipėdai sukurtomis dainomis, miesto himnu. Per veiklas buvo stiprinama partnerystė su tėvais: padėjo domėtis savo miestu, ieškojo informacijos enciklopedijose, rūpinosi tinkama vaikų apranga, padėjo kaupti atvirukus ir suvenyrus, reikalingus miestui pažinti, dalyvavo kuriant sveikinimą projekto partneriams. Baigiamasis renginys projekto partneriams naudojant „Skype“ programą vyko vasario 15-osios rytą: pradžioje dalyviai drauge sugiedojo Lietuvos himną, vėliau pristatė savo miestą, vyko viktorina, per kurią projekto partneriai vieni kitiems uždavė po tris klausimus ne tik apie savo miestą, bet ir apie visą Lietuvą. Renginio pabaigoje projekto partneriai atliko dainą „Vytis“ („Žiniukų“ priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai) ir žaidimą-ratelį „Graži mūsų šeimynėlė“ („Smalsučių“ priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai).

 

Dalijimasis įgytomis žiniomis su bendraamžiais, vyresniais mokyklos mokiniais, tėvais vaikus motyvavo dar aktyviau domėtis savo šalimi, gėrėtis jos kalba, rūpintis artimiausia socialine ir gamtine aplinka, ugdytis nuostatą būti lietuviu ir tuo didžiuotis. Dalyvavimas projekte padėjo vaikams ne tik pažinti savo gimtąjį miestą, bet ir suvokti, kad Lietuva – tai ne tik gamta, bet ir joje gyvenantys žmonės, kuriuos vienija papročiai, tradicijos, kalba.

 

Audronė Mališkienė

Klaipėdos Vitės pagr. m-klos vyresn. priešmokyklinio ugdymo mokytoja

Lina Gustienė

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja