Perduota Gedimino pilies bokšto trispalvė

„Pandemijos akivaizdoje ryškiau atsiskleidžia esamo, praėjusio laiko prasmė, žmogaus nepaliaujamas ieškojimas, noras atrasti, sutikti, atpažinti“ (Vidmantas Vitkauskas)

 

Kasmet Vilniuje, minint Lietuvos vėliavos dieną, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, prieš pakeldami naująją trispalvę, nuleidžia visus metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal susiklosčiusią tradiciją, senoji vėliava perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų. Iniciatyva, perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę, kilo 2005 metais, siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą. Šiemet vėliava perduota Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai. Apie tai, kodėl ši mokykla verta garbės saugoti Lietuvos vėliavą ir ką jiems tai reiškia, kalbėjomės su mokyklos vadovu Vidmantu Vitkausku.

 

Ką Jums reiškia vėliavos įteikimas būtent Jūsų mokyklai? Kokios emocijos užplūdo tai sužinojus? 

2021 m. paskelbti vieno žymiausių antisovietinio judėjimo dalyvio, Juozo Lukšos-Daumanto, metais, kuriuos mūsų mokykla ketina pažymėti aktyviai organizuodama respublikinius, rajoninius, gimnazijos renginius bei dalyvaudama įvairių institucijų ir organizacijų renginiuose.

 

Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinės vėliavos įteikimas mums reiškia visos mūsų gimnazijos veiklos, kuri trunka jau beveik tris dešimtmečius, įvertinimą ir pripažinimą. Sužinojusi, kad šiais metais vėliava įteikiama mūsų gimnazijai, gimnazijos bendruomenė pajuto ne tik džiaugsmą, kad pateisino gimnazijos vardą, bet ir pasididžiavimą.

 

Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinės vėliavos įteikimas gimnazijai – visų mūsų gimnazijos ilgamečių pilietinių ir patriotinių veiklų įprasminimas, svarus paskatinimas tolesnei veiklai.

 

Kuo išsiskiria Jūsų gimnazija, kaip manote, kuo esate saviti ir kuo galėtumėte pasigirti, ką pristatote kaip savo mokyklos vizitinę kortelę?

 

Garliavos Juozo Lukšos gimnazija įsteigta 1992 m. Tai – jau po Nepriklausomybės paskelbimo įsteigta mokykla. 1994 m. mokyklai, pirmajai Lietuvoje, suteiktas laisvės kovotojo – legendinio partizano Juozo Lukšos – vardas, o 1997 m. – pirmajai Kauno rajone – humanitarinio ir realinio profilio gimnazijos statusas. Nuo pat pirmųjų įkūrimo ir žymaus rezistento vardo suteikimo dienų mokykla tapo ne tik savo organizacijos tradicijų kūrėja ir plėtotoja, bet ir tikru Garliavos kultūros ir Lietuvos rezistencijos atminimo puoselėjimo centru. Čia įkurtas Juozo Lukšos-Daumanto muziejus, Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencijos studijų centras. Muziejus ir centras gavo unikalių Juozui Lukšai ir kitiems jo bendražygiams priklausiusių daiktų, dokumentų bei kitokių unikalių eksponatų, ne tik saugomų gimnazijoje, bet pristatomų visuomenei, naudojamų knygų bei filmų leidybai.

 

Mokykloje įkurtas ir ilgai veikė katalikiško ugdymo centras, kuris vienu metu net buvo tapęs Vilkaviškio vyskupijos Aleksoto dekanato katechetiniu centru. Mokykla bendravo su įvairiomis Lietuvos institucijomis, kultūros ir meno veikėjais, užmezgė ryšius su užsienio lietuviais, įvairiais paramos fondais.

 

Garliavos Juozo Lukšos gimnazija tikriausiai buvo pirmoji ir vienintelė mokykla Lietuvoje, kurioje mokiniams kaip pasirenkamas dalykas (fakultatyvas) buvo dėstomas tėvynės gynėjo kursas. Kurso mokytojas – tuometis krašto apsaugos savanoris, Parlamento gynėjas leitenantas Arūnas Stašaitis.

 

Geriausi ir aktyviausi gimnazijos abiturientai nuo 1996-ųjų metų apdovanojami kasmetėmis Juozo Lukšos Daumanto fondo, kurį įkūrė J. Lukšos našlė dr. N. Bražėnaitė ir su kuria palaikomi šilti ir nuoširdūs ryšiai, stipendijomis.

 

Aktyvaus gimnazijos sociokultūrinio gyvenimo dalimi yra ryšiai su Lietuvos ir užsienio ugdymo įstaigomis, universitetais bei įvairiomis organizacijomis, žinomais kultūros, visuomenės ir politikos atstovais.

 

Esate mokykla, išrinkta verčiausia gauti Pilies bokšto vėliavą, sakykite, kiek dėmesio mokykloje skiriama pilietinėms iniciatyvoms, mokinių pilietiškumo ugdymui? Ir kaip visa tai pavyko įgyvendinti šiais pandemijos metais?

Kiekvienais metais gimnazijos mokiniai bei mokytojai dalyvauja Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiuose Juragiuose (prie TV retransliacijos centro), daug metų jie buvo vieni iš pagrindinių šių renginių organizatorių ir meninės programos įgyvendintojų. Vėliau mokiniai prisidėjo prie kasmetės akcijos Sausio 13-ąją – bėgdami Laisvės keliu Vilniuje, dalyvaudami laužų uždegimo akcijose prie Parlamento rūmų ir kt.

 

Kiekvienais metais, rugsėjo pradžioje, gimnazijoje ir už jos ribų organizuojamos Juozo Lukšos-Daumanto atminimo ir pagerbimo dienos. Sukaktuviniais metais tokie renginiai rengiami plačiajai visuomenei ne tik Garliavos, bet ir Kauno erdvėse, į renginių programą įtraukiant buvusius rezistentus, žinomus politikos ir visuomenės veikėjus, karius, šaulius, profesionalius meno kolektyvus bei solistus. Daugelį metų tokiuose renginiuose dalyvavo Juozo Lukšos brolis – Antanas Lukša ir buvusi Juozo Lukšos žmona – dr. Nijolė Bražėnaitė (atvykdavusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų).

 

Lapkričio mėnuo gimnazijoje skirtas mokinių supažindinimui su Lietuvos kariuomene, todėl labai dažnai organizuojami susitikimai su kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kariais, mokiniai vyksta į šio centro renginius Rukloje.

 

Gimnazijoje skirtingu metu veikė įvairios jaunimo organizacijos: anksčiau – kudirkaičiai, Jaunieji lukšiečiai, vėliau – ateitininkai, Jaunieji šauliai. Gimnazijos ateitininkai ir kiti mokiniai įvairiomis progomis dalyvavo ir dalyvauja šv. Mišiose ne tik Garliavoje, bet ir Kaune, Šiluvoje, Vilniuje. 2016 ir 2017 m. mokiniai dalyvavo Jaunimo dienose Krokuvoje bei Vilniuje.

 

Mokiniai tvarko Juozo Lukšos žuvimo vietą, partizanų kapinaites Digrių kaime (Alšėnų seniūnijoje), partizanų ir tremtinių kapus Garliavos Jonučių kapinėse. Panaudodami Kauno rajono savivaldybės skiriamas lėšas mokinių vykdomiems projektams „Mokiniai – bendruomenei“, gimnazistai tvarko senąsias žydų kapines, Maišiaus upelio pakrantes, prižiūri Kaimynystės parko erdves, dalyvauja miesto tvarkymo, medelių sodinimo talkose. Pastaraisiais metais mokykloje daug dėmesio skiriama gamtosauginei veiklai, už kurią gimnazijai ne kartą įteikta Žalioji vėliava.

 

Gimnazijos istorijos, geografijos, menų, technologijų mokytojai kiekvienais metais rengia pilietines akcijas, mokinių darbų parodas, konkursus, dalyvauja kitų institucijų panašaus pobūdžio renginiuose. Jau daug metų mokiniams organizuojami susitikimai su „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviais.

 

Rezistencinę praeitį įamžinančiais akcentais dekoruotos gimnazijos erdvės, mokymuisi ir renginiams skirtos patalpos. O ir mokiniai, paskatinti dailės ir technologijų mokytojų, nuolat eksponuoja savo kūrybos darbus gimnazijoje, kuria įvairios tematikos proginius atvirukus, Užgavėnių kaukes ir kt. Daug gimnazijos abiturientų savo dailės egzamino kūriniais –  tapybos darbais – papuošę ne vieną gimnazijos sieną.

 

Gimnazijos erdvės ypač atgyja prieš įvairias šventes (prieš Rugsėjo 1-ąją, Mokytojų dieną, adventą, šv. Kalėdas, Laisvės gynėjų atminimo dieną, valstybines ir mokyklines šventes). Mokinių parodomis, koncertais ir net sportinėmis varžybomis papildomi ir paįvairinami valstybinių švenčių bei kitokių minėjimų renginiai.

 

2017 m. viena iš gimnazijos reprezentacinių erdvių papuošta žinomos Lietuvos dizainerės Jolitos Vaitkutės išskirtiniu darbu – „Partizanų portretai“. Šiuo meno darbu atkurti trijų Lietuvos partizanų – Jono Žemaičio, Adolfo Ramanausko ir Juozo Lukšos – portretai. Kuriant naudotos medžių šakos iš lietuviško miško. Skirtingai nei daugelis autorės darbų, kurie paprastai yra laikini, portretai iš medžių Juozo Lukšos gimnazijoje išliko iki šių dienų. Pirmą kartą iš medžių šakų kūrusi savo darbą J. Vaitkutė, tokią medžiagą sako pasirinkusi dėl jos sąsajų su partizanais.

 

Karantino laikotarpiu mokantis nuotoliniu būdu – sudėtingiau organizuoti neformaliąją veiklą, tačiau pilietinės akcijos, neformali veikla ir šiuo laikotarpiu vykdoma virtualioje erdvėje (virtuali viktorina apie Juozą Lukšą-Daumantą, filmų apie partizanus žiūrėjimas ir refleksija, Gerų darbų kalendorius, Kalėdinių sveikinimų konkursas, rengiamasi Sausio 13-osios minėjimui (kuriama vaizdo medžiaga, pasakojimai ir t.t.). Mokiniai ir mokytojai, dirbdami nuotoliniu būdu, parengė ir išleido savo piešiniais iliustruotą 2021 metų kalendorių „Daumanto metai“, sukūrė Juozo Lukšos-Daumanto 100-jų gimimo metinių logotipą, pagal kurį pagaminti ženkliukai, taip pat sukūrė ir pagamino gimnazijos bei Juozo Lukšos-Daumanto jubiliejine simbolika papuoštas suvenyrines vazas ir sportinių pasiekimų apdovanojimo prizus (taures, medalius), pradėjo vykdyti respublikinių mokinių esė konkursą „Te bus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą…“ (vysk. M. Reinys) ir kt.

 

Ar pilietinio ugdymo iniciatyvose dalyvauja visi mokyklos bendruomenės nariai? Ar pavyksta tuo sudominti ne tik mokinius, bet ir tėvus, senelius? Pasidalykite patirtimi…

Šiuo metu Garliavos Juozo Lukšos gimnazija – aktyvi Garliavos, Kauno rajono ir Lietuvos švietimo, socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalyvė, šiuolaikiškų ugdymo(si) aplinkų, mokymo naujovių, visuomeninių iniciatyvų kūrėja ir įgyvendintoja.

 

Gimnazijos vadovai sugebėjo į gimnazijos veiklą bei valdymą įtraukti mokinių tėvus, visuomenės atstovus, socialinius partnerius. Gimnazijos mokiniai aktyviai įsitraukia į pilietinio-patriotinio ugdymo veiklą, dalyvauja įvairiuose sociokultūrinėse, labdaros akcijose. Advento ir Kalėdų metu mokiniai su tėvais dalyvauja įvairiose gerumo akcijose, renka ir gamina dovanėles Garliavos senelių namų „Senjorų vila“ gyventojams, globoja vienišus senelius, rengia jiems ir socializacijos centrų vaikams koncertus bei kitokius renginius.

 

Anksčiau, kol gimnazija dar nebuvo išgryninta ir netapo keturmete ugdymo įstaiga, mokinių tėvai ir seneliai itin dažnai dalyvaudavo gimnazijos organizuojamuose sociokultūriniuose renginiuose. Garliava – buvusių tremtinių miestas, čia kūrėsi po Stalino mirties iš lagerių bei tremčių išleisti, bet didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyventi leidimų negavę asmenys. Ne vieno tokio garliaviečio anūkai mokėsi mūsų gimnazijoje, todėl jie noriai prisideda prie įvairių, ypač patriotinio pobūdžio, renginių. Ir vėliau tėvai noriai dalyvaudavo įvairiuose renginiuose (ypač susitikimuose su rezistentais, visuomenės veikėjais, politikais), turistiniuose žygiuose, sportinėse varžybose ir net poilsio vakaruose mokinių tėvams. Daug metų diskotekas pagal 1985–2020 metų muzikinius TOP‘us, drauge su dailės mokytoju Linu, tėvams „vesdavau“ ir aš, gimnazijos direktorius (šypteli, aut. past.).

 

Mokiniai, mokytojai, tėvai 2019 m. dalyvavo Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiuose Vilniuje ir solidarumo akcijoje 2020 m. Baltijos šalių ir Baltarusijos geros valios piliečių surengtoje akcijoje, palaikant demokratinių reformų siekiančius baltarusius.

 

Situacija neeilinė, karantinas, socialiniai atstumai… Kaip planuojamos vėliavos sutiktuvės gimnazijoje, jos pristatymas bendruomenei? Kokiomis nuotaikomis ją priimsite? Galbūt pandemija ir sudėtinga situacija valstybės vėliavos priėmimą tik dar labiau įprasmina, ką manote?

Nepaisant sudėtingos situacijos, gyvenimas nenutrūksta, jis tęsiasi. Pandemijos akivaizdoje ryškiau atsiskleidžia esamo, praėjusio laiko prasmė, žmogaus nepaliaujamas ieškojimas, noras atrasti, sutikti, atpažinti. Vėliavos įteikimas mūsų gimnazijai liudija bendruomenės gyvenimo pilnatvę. Šis suvokimas labai prasmingas ir stiprinantis mus visus.

 

Vėliava gimnazijai bus įteikta iškilmingai, artimiausios valstybinės šventės, kurią galėsime švęsti jau ne karantino sąlygomis, proga. Šventėje dalyvaus šio konkurso rengėjų – Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – atstovai, gimnazijos bendruomenė, visuomenė veikėjai, politikai. Į Vilnių ketina vykti gausi gimnazijos bendruomenės atstovų grupė. Tai garbingas apdovanojimas, kurį priimsime džiaugsmingai ir didžiuodamiesi. Gyvename čia ir dabar.

 

***

 

Išgirstant mokinių mintis…

 

„Tai, kad mūsų gimnazijai patikėta saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos vėliavą, yra dviguba šventė mums, gimnazistams, šiais metais baigiantiems gimnaziją. Džiaugiamės bei didžiuojamės, kad 2021 m., minint Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, Gedimino pilies vėliava puoš būtent mūsų mokyklą.

 

Mūsų gimnazija pavadinta vieno iš garsiausių Lietuvos partizano vardu, dėl to gimnazijoje rengiama daug susitikimų, renginių, ekskursijų įamžinant ir minint Lietuvos istorinius įvykius. Mokyklos bendruomenė turi galimybę apie praeitį išgirsti iš žmonių, kurie tai išgyveno. Mano nuomone, mūsų mokykla išsiskiria tuo, jog čia veikia Juozo Lukšos-Daumanto muziejus, kuris vis papildomas naujais eksponatais, vyksta ne tik ekskursijos, bet ir pilietiškumo, literatūros pamokos, kurias veda gimnazijos direktorius.“

 

Gabija Mikailaitė, IVE klasės mokinė

 

„Mūsų mokykla jau daug metų ugdo ir puoselėja patriotiškumą, tautiškumą. Šiais metais minėsime Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, todėl labai simboliška ir gražu gauti vėliavą tokia proga. Kadangi mokyklos patriotiniuose ir pilietiniuose renginiuose mes, mokiniai, ne tik dalyvaujame, bet ir juos organizuojame, todėl ir mums tai yra garbė bei įvertinimas.

 

Į renginius kviečiami visi bendruomenės nariai. Tėvai, seneliai noriai juose dalyvauja. Mano seneliai dalyvavo susitikime su partizanų artimaisiais.

Sunku tiksliai įsivaizduoti vėliavos sutiktuves, tačiau – tai neeilinė šventė visai mokyklos bendruomenei, todėl turi būti įsimintina.“

 

Ugnė Šimonėlytė, IVE klasės mokinė

 

„Na, turint mintyje, kad gimnazijoje lietuvybės ir pilietiškumo temos labai svarbios, be abejo, apsidžiaugiau!

Mokykla tikrai daug dėmesio bei laiko skiria mokinių pilietiškumui ugdyti. Organizuojami susitikimai su laisvės gynėjais, lankomos partizaninių kovų įamžinimo vietos, vykdomos įvairios viktorinos, vyksta jaunųjų Šaulių būrelio užsiėmimai, savanorystės ir gerumo akcijos. Daug ką pavyko daryti ir pandemijos bei karantino metu.

Džiaugiuosi, jog žmonės dalijasi išgyventais džiaugsmais bei patyrimais.“

 

Paulė Lapinskaitė, IVE klasės mokinė

 

„Mūsų gimnazija vienareikšmiai išsiskiria darbuotojų kolektyvu, ypač – direktoriumi. Nuo valgyklos darbuotojų, kurios ne tik pateikia maistą šypsodamosi, tačiau ir pasiteirauja, kaip sekasi, iki direktoriaus, kuris kiekvieną mokinį mato kaip savo atžalą. Na, o pagalvojus apie mokyklos vizitinę kortelę, iškyla vienintelė mintis: tai mokyklos vardas – Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. Didžiuojuosi savo gimnazija.

Šis laikotarpis visiems yra iššūkis. Kaip vyks sutiktuvės, negaliu atsakyti, tačiau žinau, jog nesvarbu, koks bus renginio formatas, džiaugtis ir didžiuotis apdovanojimu už indėlį Lietuvai mums nesutrukdys niekas.“

 

Gabija Vaičiukynaitė, IF klasės mokinė

 

Dėkoju už skirtą laiką, linkėdama ir toliau saugoti bei puoselėti…