Per bendradarbiavimą į atsakomybę

Zina Rimgailienė

Sausio pabaigoje į Neringos gimnaziją susirinko visų keturių šios savivaldybės ugdymo įstaigų (gimnazijos, meno ir sporto mokyklų ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“) atstovai padiskutuoti apie pokyčio projekto „Mokytojų socialinio kapitalo stiprinimas ugdant mokinių atsakomybę“ įgyvendinimą. Neringos savivaldybės projekto „Lyderių laikas“ kuratorė Olivija Saranienė atkreipė dėmesį į tai, kad šis renginys – pirmasis viešas projekto pristatymas Neringoje ir kartu puiki galimybė įsitraukti į pokyčio projekto įgyvendinimą kiekvienoje įstaigoje.

Kalbiname Neringos savivaldybės kūrybinės komandos vadovę Astą BAŠKEVIČIENĘ, savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėją.

 

Renginyje, skirtame savivaldybės pokyčio projekto „Mokytojų socialinio kapitalo stiprinimas ugdant mokinių atsakomybę“ įgyvendinimui, apžvelgėte Neringos švietimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Kas iš visa to šiuo metu ryškiausiai atspindi švietimo būklę savivaldybėje?

Esame vienintelė savivaldybė, turinti mažai nuolat joje gyvenančių gyventojų, todėl visose savivaldybės švietimo įstaigose yra ugdomi tik 205 mokiniai, nors švietimo infrastruktūra sukurta daug didesniam skaičiui. Iš vienos pusės – mūsų klasės ir ikimokyklinio ugdymo grupės yra neperpildytos, jose yra daugiau kūrybinės saviraiškos ir edukacinių erdvių kūrimo galimybių, iš kitos pusės – tai didelė našta savivaldybei finansuoti nepilnas klases ar ugdymo grupes, veikiančias kelias valandas per dieną ar savaitę. Analizuodami visos švietimo sistemos silpnybes pripažinome, kad švietimo bendruomenės nariai menkai įsitraukia į vaiko asmenybės ugdymo procesą, trūksta visų švietimo bendruomenės narių atsakomybės už geresnius ugdymo rezultatus, ugdymo įstaigos mažai bendradarbiauja tarpusavyje, įgyvendina tik savo ugdymo tikslus, nesiekia sinergijos vaiko asmenybės ūgčiai. Kartu vertinome ir tai, ką turime gero ir kuo būtina pasinaudoti, siekiant įgyvendinti pokyčio projektą mūsų savivaldybėje. Pirmiausia, mes esame nedidelė ir pažįstama švietimo bendruomenė, kurios visi nariai vienaip ar kitaip susiję, todėl daug dalykų galima spręsti tiesiogiai, šeimyniškai, greitai. Antra, ugdymo aplinka ne tik gana moderni, bet ir saugi, nes gyvenvietės kompaktiškos, viskas yra arti namų, mokiniai gali greitai ir laisvai keisti ugdymo aplinkas skirtingo tipo mokyklose. Trečia, mokyklose dirba gana aukštos kvalifikacijos pedagogai, kurie turi vertingos projektinės veiklos patirties. Ketvirta, savivaldybėje intensyvus meninis ir sportinis ugdymas, teikiamas net ir Klaipėdos savivaldybės ugdymo įstaigose besimokantiems, bet Neringoje gyvenantiems mokiniams.

 

Esate užsiminusi apie konkurencijos stoką švietimo bendruomenėje. Tai tikrai įdomu, nes daugelyje Lietuvos savivaldybių švietimo bendruomenės išgyvena ne itin sveikintinas konkurencijos pasekmes ir bando su jomis kovoti. Kaip manote, kodėl konkurencijos virusas aplenkė Jūsų savivaldybę?

Kai esi vienas – nesvarbu, ar mokinys, ar mokytojas, ir negali pažiūrėti, kaip sekasi kolegai, kiek ir kaip geriau gali bendraklasis, esi pasmerktas manyti, kad kitaip negali būti. Tavo kūryba ir gebėjimai „miega“, nes visada esi komforto zonoje. Ir tai ne visada prideda pliusų tavo savivertei, pasitikėjimui savo jėgomis. Konkurencijos nebuvimas dėl mažo mokinių, o kartu ir mokytojų skaičiaus nėra gerai, vertinant iš kompetencijų ar ugdymo rezultatų augimo perspektyvos. Ir, aišku, smagu, kad galime džiaugtis, jog ugdome kiekvieną pagal jo gebėjimus ir galimybes, atsižvelgdami ir girdėdami tiek vaiko, tiek jo tėvų lūkesčius. Ir čia mums nesvarbūs jokie reitingai, nes mes didžiuojamės kiekvienu savo ugdytiniu.

 

Ir kokio lygio konkurenciją Jūs įsivaizduotumėte kaip sveikintiną, skatinančią veiklas švietimo bendruomenėje?

Manau, kad sveika konkurencija, skatinanti tobulėti ir mokytis iš gerų patirčių, yra geras dalykas. Mažas mokinių skaičius neskatina sveiko konkurencingumo, noro siekti daugiau, todėl mokinių akademiniai pasiekimai netenkina nei mokinių, nei ugdytojų. Visada manau, kad „pasimatuoti“ save sveika ne tik mokiniui, bet ir mokytojui. Todėl savo projekte mąstome apie tinklaveiką, kai kelių skirtingų mokyklų keli mokytojai veda grupines pamokas skirtingų gebėjimų ir skirtingus ugdymo tikslus besikeliantiems mokiniams. Tokiu būdu norėtume sveikai konkuruoti, mokytis vieni iš kitų, skatinti ieškoti naujų mokymo būdų ir metodų.

 

Priimdami sprendimą dėl pokyčio projekto temos atsižvelgėte į leidinyje „Švietimo būklės apžvalga 2018“ paskelbtus ugdymo kokybės duomenis ir ministerijos rekomendacijas. Pakomentuokite…

Labai intensyviai ir ilgai ieškojome savo pokyčio projekto temos. Dalyvaujame visos keturios skirtingų tipų mokyklos, todėl tema turi būti aktuali visoms ugdymo įstaigoms. Ir nors „Švietimo būklės apžvalgoje 2018“ pateiktos rekomendacijos bendrojo ugdymo mokykloms, tačiau įgyvendinti rekomenduotinus dalykus gali ir turi visos ugdymo įstaigos, nes jos visos ugdo tuos pačius mokinius, tik gal kiek skirtingais metodais. Todėl tokios rekomendacijos, kaip plėtoti inovatyvias mokymo formas ir technologijas, diegti aktyviai mokytis skatinančias priemones, siekiant motyvuoti ugdytinius, lavinti pradinio ugdymo programos mokinių mokėjimo mokytis gebėjimus ar gerinti mokytojų gebėjimus stebėti, fiksuoti, analizuoti kiekvieno mokinio pažangą ir teikti pagalbą, orientuojantis į mokinių kūrybingumo ugdymą, mokomuosius tyrimus ir kitas inovacijas, – turi būti įgyvendinamos kiekvienoje švietimo įstaigoje, nes visos įstaigos pripažino, kad šios rekomendacijos atitinka visų mūsų ugdymo įstaigų keliamus tikslus ir siekius.

 

Kaip teigiama, ne paskutinį vaidmenį apsisprendžiant dėl pokyčio projekto temos atliko ir profesinio kapitalo tyrimas. Ką jis išryškino?

Visi mes norime keisti kitus, nes save keisti yra sunkiausia. Profesinio kapitalo tyrimas ir atskleidė, kad, siekdami išugdyti mokinių (ir ne tik) atsakomybės jausmą, pirmiausia turime didinti socialinį kapitalą, nes beveik visose įstaigose jis yra žemiausio lygmens. Tyrimo metu pedagogai ir vadovai atviravo, kad jiems trūksta refleksijos, profesionalo pagalbos, komandinio darbo, aptarimo, visokeriopos kitų pedagogų pagalbos, o ypač – pagalbos specialistų ir tėvelių paramos, supratimo, palaikymo. Iš dalies tai ir pedagogo kaltė, kad nerandamas dialogas, nekuriamas bendruomeniškumas. Būtent dėl to buvo pasirinktas socialinio kapitalo – pasitikėjimu grindžiamų žmonių tarpusavio ryšių, priklausymo bendruomenėms ir tinklams, savitarpio pagalbos – stiprinimas.

 

Gal galėtumėte priminti tuos keturis pagrindinius pokyčio projekto uždavinius? Ir kodėl būtent šie uždaviniai tapo pagrindiniai?

Išsikėlėme keturis uždavinius. Juos spręsdami norime įgyvendinti nors po kelias veiklas, kad mūsų kuriamas projektas pradėtų veikti ir duotų pradžią tolesniems pokyčiams.

Pirma, keldami mokytojų bendrąsias kompetencijas, siekiame teikti mokiniams kokybiškesnį ugdymą. Šiam uždaviniui spręsti numatėme tokias veiklas, kaip: sistemingi mokytojų bendruomenės narių susitikimai veikloms, iškilusioms problemoms aptarti, konkretiems tikslams, susijusiems su ugdymu, išsikelti; mokymų ir seminarų organizavimas, atsižvelgiant į konkrečius poreikius (atsakomybės ugdymą, psichosocialinę aplinką, individualią pažangą); tarpinstitucinis bendravimas su PPT (nuolatinė atvejų priežiūra ir įsipareigojimai), vidinė mentorystė dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais; mokytojų skatinimas naudotis informacinėmis technologijomis ugdymo proceso metu (naudojimasis planšetiniais kompiuteriais per kolegų nuotolines pamokas, įvairių dalykų integravimas, siekiant geresnės ugdymosi kokybės ir naudojantis IT); LL3 projekto stažuotės Lietuvoje ir užsienyje, mokymai dalyviams ir visai švietimo bendruomenei.

Antra, institucinė parama mokytojų mokymuisi, eksperimentams, naujoviškai veiklai ir atskaitomybė. Kad būtų skatinama mokytojų inovatyvi veikla, numatėme tokias priemones, kaip: metinis mokytojų vertinimas, nu(si)statant tikslus ir vertinimo sistemą; po metinio mokytojų vertinimo kvalifikacijos tobulinimo tikslų, už kuriuos turi būti atsiskaitoma, iš(si)kėlimas; iniciatyvų skatinimo sistemos sukūrimas.

Trečia, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuriant naujas veiklas ir tradicijas. Spręsdami šį uždavinį siekiame suburti visas švietimo įstaigas bendroms tradicijoms. Tam numatėme tokias veiklas, kaip: bendri švietimo renginiai, mokytojų dalijimasis vertinga patirtimi, interaktyvusis mokymas(is), nuotolinės pamokos, mūsų sukurtos Švyturių grupės idėjų įgyvendinimas įstaigose, informacijos sklaida per bendrą socialinį tinklą, darbo su šeima scenarijų įstaigose sukūrimas.

Ketvirta, modernizuoti ugdymo(si) erdves, kad ugdymo procesas būtų patrauklesnis, motyvuojantis, kūrybiškas. Tam numatėme įrengti interaktyviojo sensorinio ugdymo erdves vaikų pažintinei, fizinei, kūrybinei veiklai, loginiam mąstymui vystyti; vaikų ir mokinių poilsio erdves; lauko laboratoriją – šiltnamį ar lysvę vaistažolėms, kitiems augalams auginti; buriavimo ir orientavimosi sporto bei sveikos gyvensenos edukacinę erdvę; sukurti atviras skaitymo erdves visame mieste; lauko sceną prie Meno mokyklos ir miesto fontano koncertams, dailės veikloms, įvairiems projektams.

 

Šios keturios kryptys pasirinktos neatsitiktinai, nes manome, kad ugdant(is) atsakomybę svarbu didinti bendrąsias švietimo bendruomenės narių kompetencijas, veikti inovatyviai, kūrybiškai, teikti institucinę paramą, kurti naujas tradicijas ir veiklas, kurios leistų dalytis vertinga patirtimi ir taip įgalintų tobulėti bei sukurti kuo daugiau netradicinių, patrauklių ir motyvuojančių edukacinių erdvių kūrybiškai, mąstančiai, drąsiai asmenybei augti.

 

Kokių veiklų ar idėjų, kurios prisidėtų prie pokyčio projekto įgyvendinimo, per renginį pasiūlė švietimo bendruomenės žmonės?

Buvo pasiūlytos labai „žemiškos“ veiklos, kurių bendruomenei reikia siekiant didinti socialinį kapitalą: „kavos susibėgimai“ – pokalbiai prie kavos puodelio, aptariant kilusias idėjas ar problemas; teminės atvejų analizės – visuminė specialistų pagalba esant poreikiui arba tiesiog susiklosčius sudėtingai situacijai, kai mokytojui nepavyksta susitvarkyti pačiam; šimtas gerų darbų – pozityvių veiklų išsakymas ir viešinimas, sklaida; mokinių choro sukūrimas – bendruomeninė, kūrybinė, vienijanti veikla, siekiant ne individualaus, o bendro tikslo; mokytojų (ir vadovų) mainai tarp įstaigų, siekiant ugdymo proceso novatoriškumo; atvirų edukacinių stovyklų organizavimas – mokinių iš kitų savivaldybių pritraukimas bent neformaliajai veiklai; daugybės įvairių edukacinių erdvių – nuo žaidimų ar „pabėgimo“ kambarių iki sveikatingumo takų ir baseino – sukūrimo būtinybė, atliepianti švietimo bendruomenės poreikius ir brėžianti jau ne šio projekto, bet ateities, naujų projektų viziją.

 

Ar teks imtis kokių nors inovatyvių sprendimų?

Pats inovatyviausias sprendimas – suburta Švyturių grupė: tai aktyvių, iniciatyvių pedagogų iš visų švietimo įstaigų grupė, kuri tarpusavyje dalijasi idėjomis, aptaria projektinėje veikloje įgytas kompetencijas ir stengiasi visą vertingą patirtį įgyvendinti savo įstaigoje.

 

Ir pabaigai: ar Jūsų komandą vis dar slegia „mažos savivaldybės sindromas“? Jeigu taip, ar dalyvavimas projekte „Lyderių laikas“ stiprina bendruomenės pasitikėjimą savimi?

Vieną iš savo švietimo bendruomenės silpnybių jau minėjome – tai nepasitikėjimas savimi, savęs menkinimas, savivertės, atvirumo, atsakomybės stoka. Tai iš dalies ir yra mažos savivaldybės sindromas, kai manome, kad didmiesčiuose mokytojai daugiau išmoko, kad mokiniai daugiau pasiekia… Tačiau dalyvavimas „Lyderių laiko“ renginiuose leidžia save patikrinti, įsivertinti, pasimatuoti su kitais. Taip, tai prideda pasitikėjimo savo jėgomis ir gebėjimu atlikti pokyčius ne ką prasčiau už didžiųjų savivaldybių švietimo bendruomenes.

 

Dėkojame už mums skirtą laiką.

 

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.