Penkios Kneipo dienos Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelyje-darželyje

1880 m. žinomas dvasininkas Sebastianas Kneipas išgrynino penkis, iki šių dienų egzistuojančius filosofijos principus ir sveikatinimo elementus, padėsiančius jaustis sveikiems bei energingiems: vanduo, augalai (vaistažolės), judėjimas, mityba, harmonija (gyvenimo tvarka, atsipalaidavimas).

Atsižvelgiant į minėtus elementus, įstaigoje įgyvendinome penkių dienų projektą ir išbandėme penkis Kneipo sveikatinimo elementus: vanduo, vaistažolės, sveika mityba, judėjimas, gyvenimo tvarka.

Pirmąją ugdomąją veiklą skyrėme vandeniui: susipažinome su vandens svarba žmogui, gyvūnui, augalui. Juk tai pats paprasčiausias ir natūraliausias vaistas! Grupėje skanautas vanduo, kaip teigia vaikai, skanesnis negu namuose. Vėliau vandenį naudojome pramogoms, tyrinėjimui, žaidimui ne tik grupėje, bet ir lauke.

„Vanduo dovanojo“ geras emocijas ir daug smagios veiklos.

Antrąją projekto dieną įstaigoje „karaliavo“ vaistažolės ir vaistažolių arbata. Kvepėjo mėtomis, čiobreliais, melisomis… Mažieji degustavo įvairių vaistažolių arbatas, pagardindami jas medumi. Išbandėme džiovintų ir šviežių žolelių mišinius, uostėme, stebėjome besikeičiančias arbatos spalvas. Buvo aiškinamasi, kokias augalo dalis galima naudoti arbatai ir kokios vaistažolės kokias ligas gydo. Gerdami arbatą vaikai įtvirtino žinias apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą natūraliomis gamtinėmis priemonėmis. Pastebėjome, kad prie arbatos puodelio užsimezga netikėčiausi pokalbiai, aplanko ramybė…

Trečiąją projekto dieną skyrėme sveikai mitybai. Analizavome aktualius klausimus: kas yra sveika mityba; kokį maistą patartume valgyti savo draugams, seneliams; kokius duoti patarimus tiems, kas maitinasi nesveikai? Bandėme išsiaiškinti teiginį „ką vaikas valgo – tai lemia jo savijautą“. Praktiškai įtvirtinome teorines žinias. Gaminome salotas, sveikuoliškas užkandėles, kūrėme sveikų užkandžių traukinuką bei vėrinukus. Tam, kad daržovės valgytųsi skaniau, kai kurias iš jų pavadinome žaismingais pavadinimais: „nykštukų svogūnai“, „morkų pieštukai“, „žiogų ridikėliai“, „ežio salotos“ ir kt. Ragaujant pačių sukurtus sveiko maisto patiekalus, vaikai žadėjo juos valgyti dažniau, nes „labai jau gardu“.

Vien pamokymais vaiko paskatinti judėti nepavyks, jie to turi mokytis veikdami, todėl ketvirtąją projekto dieną vaikų laisvalaikį užvaldė judėjimas. Fizinio aktyvumo poveikis vaikų sveikatai pagrįstas gausiais mokslinių tyrimų rezultatais. Mūsų vaikai tuo įsitikino žaisdami įvairius judriuosius žaidimus, estafetes, kurių metu stiprinome kūną, lavinome motorinę koordinaciją… Judėjimas – vienareikšmiškai – nuostabu ir smagu! Ir mes tai patyrėme.

Penktadienį skyrėme gyvenimo tvarkai – natūraliam sveikatinimo elementui pagal S. Kneipą. Veiklų buvo pilna diena. Jų metu išbandėme sveikatingumo taką, kurio įvairūs paviršiai – neįtikėtinų pojūčių gama. Tai nėra įprastas pasivaikščiojimas. Tai – emocijos. Kai kam tai susikaupimas, o kai kam – šypsena veide. Mokėmės delniukų ir pėdų masažo su kankorėžiais. Tai nėra taip lengva, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Gyvenimo tvarkoje išbandėme sensorinio kambario privalumus. Švieselės ir muzika teigiamai veikia. Tuo įsitikinome visi. Sužinojome, kad gyvenimo tvarkoje ramybę gali suteikti ir teatras, ir basos kojytės smėlyje: tiesiog reikia/galima ramiai stebėti kas vyksta. Gal ir neįprasta, bet, skambant muzikai, išbandėme naują dailės erdvę kieme. Joje kūrėme fraktalus. Tai piešimas be ribų. Be temos. Tik muzika ir spalvos. Po tokios veiklos išgirdome klausimą, kada dar galėsime taip piešti? Vadinasi, pa-ti-ko!

Pasibaigus penkių dienų trukmės projektui „Penkios Kneipo dienos“, mokytojos sutinka, kad tai, ko mokėme vaikus, buvo prasminga ir įdomu. Kasdien vis kitaip, bet viską apjungia vienas žodis „sveikatinimas“.

+8

0