Pedagogų respublikinėje konferencijoje diskutavo mokytojai iš visos Lietuvos

Arūnas Mikalauskas
,
Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus pagr. m-klos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Vasario mėnesį Pagėgių sav. Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijoje vyko respublikinė mokytojų konferencija „Aukštesnės ugdymo kokybės link“. Pranešimus pristatė pedagogai, atvykę net iš 6 Lietuvos apskričių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės.

Aukštesnės ugdymo kokybės link…

 

Šilutės pirmosios gimnazijos geografijos vyr. mokytojas Saulius Ranauskas atkreipė klausytojų dėmesį į šiais laikais nuolat vykstančią kaitą, informacijos „škvalą“, kada bandoma keistis informacija, bet tai ne visada iki galo pavyksta. Pranešime „Geografija netradicinėje aplinkoje“ buvo įvardinti kai kurie mokinio pažangai trukdantys veiksniai – informacijos perteklius, rutina, motyvacijos mokytis stoka. Teigta, kad mokiniai žino daug daugiau, nei žinojo daugelis mokytojų, būdami jų amžiaus, tik ne visi tai moka parodyti. S. Ranauskas pristatė atliekamus nedidelius tiriamuosius projektus neformalioje aplinkoje (namuose, gatvėje, kieme, sode, darže). Tokia kūrybinė veikla už tradicinės klasės durų ir pamokų ribų, pasak jo, leidžia mokiniams pagilinti ir parodyti savo žinias, gebėjimus ir pasiekti didesnę pažangą.

 

Mokinių pasiekimus ir pažangos pastovumą pristatė vokiečių kalbos mokytoja Ilona Meirė iš J. Bobrovskio gimnazijos. Aptarti vertinimo uždaviniai, mokymosi esmė, procesas ir struktūra. Ypatingą dėmesį mokytoja skyrė individualiai mokinio pažangai, kvietė siekti nuolatinės pažangos kiekvienoje pamokoje.

„Viskas vien juoda ar balta, o gal pilka?“ – taip buvo klausiama Vilniaus Žemynos gimnazijos biologijos vyr. mokytojos Astos Navickaitės pranešimo antraštėje. Į spalvų kodus, kaip ir į mokinių pažangos pastovumą, pasak jos, galima žiūrėti mokytojų ir mokinių akimis. Pedagogė pateikė Žemynos gimnazijoje taikomą mokinių pažangos fiksavimo pavyzdį – sukurta ir naudojama „Google Forms“ pažangos fiksavimo ir stebėjimo sistema, įtraukianti koreliaciją, apklausą, įsivertinimą ir galutinį rezultatą. Pabrėžti abipusis pasitikėjimas, įsipareigojimas, pažangos laiptelių sistema, palinkėta tamsias spalvas pakeisti šviesesnėmis.

Vadovavimas mokymuisi ir jo įprasminimas

 

„Ežiukas, kuris, kol nepajudinsi, neskrenda“, – tokiu palyginimu Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos informacinių technologijų mokytoja metodininkė Sigita Macienė pristatė mokinių mokymosi skatinimo priemonę „Micro:bit“. Jų pernai Lietuvos mokykloms išdalyta apie 20 tūkst. „Micro:bit“ įrenginiai skirti programuoti. Pasidalyta mokinių teigiamais atsiliepimais apie interaktyvių pamokų naudą – jie klausia, kur įrenginių galima nusipirkti, domisi, ar sulauks dar panašaus pobūdžio pamokų.

 

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas metodininkas Vidas Vaitkus konferencijos dalyviams pristatė mokymo(si) įrankius „Mąstymo žemėlapiai“. Kaip žinoma, mąstymo žemėlapiai – tai inovatyvus mokymosi įrankių rinkinys, leidžiantis mokytojui pristatyti medžiagą struktūruotai, o mokiniams išmokti prasmingiau, giliau ir veiksmingiau. „Mąstymo žemėlapius“ galima taikyti nuo užsiėmimų darželiuose iki didžiųjų posėdžių verslo įmonėse. „Vaivorykštės“ gimnazijoje šie įrankiai naudojami nuo 2015 m. Jie vizualizuoja vaiko mąstymo procesą.

 

Tos pačios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Zofija Vaitkuvienė dalijosi patirtimi apie veiksmingų ugdymo(si) formų, užduočių parinkimą literatūros pamokose. Jos praktikuojamas metodas „Literatūrinis furšetas“ pristatomas per pirmą mokslo metų pamoką. Kitaip tariant, mokiniai sužino, ką galės privalomai ar pasirinktinai „paskanauti“ mokslo metais. Tik maisto produktai čia – literatūros kūriniai. Į devintokų pamokas kviečiami dešimtokai, kurie gali stebėti ir įvertinti mokymo proceso pasikeitimus. Mokymuisi įprasminti pasitelkiamos Lietuvos ir pasaulio aktualijos. Pedagogė siekia, kad mokymosi procesą mokiniai pirmiausia suvoktų kaip naudingą, prasmingą, ne tik įdomų.

 

Patyriminis ugdymas ir jo reikšmė, didinant vaikų pažintinį aktyvumą, aptartas priešmokyklinio ugdymo vyr. mokytojos Evelinos Ražinskienės (Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla) pranešime. O štai organizatorių gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Edita Bartkienė ir technologijų vyr. mokytoja Edita Jurkšaitienė analizavo mokymosi įprasminimo menų pamokose paradigmas.

Ugdymo(si) individualizavimas

 

Anglų kalbos mokytoja metodininkė Giedra Aliulienė (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija) konferencijoje prisistatė taip: „Mano pirmoji meilė – mąstymo žemėlapiai, antroji – atvirkščia pamoka.“ Pedagogė dalijosi, kad teoriją savo mokiniams užduoda skaityti namuose, o klasėje – atliekami pratimai, žinios įtvirtinamos praktiškai. Naudojama kompiuterinė, vaizdo ir garso įrašymo įranga. Išmaniuosius įrenginius mokytoja pasitelkia tam, kad mokiniai matytų jiems skirtus įrašus, komentarus, pastabas.

 

Renginyje aptartas savivaldus mokymas(is). Kaip žinoma, yra galimybė pačiam būti atsakingam už savo mokymosi procesą ir jo valdymą. Kitaip tariant, tai mokinio skatinimas būti savarankiškai besimokančia asmenybe, gebančia mokytis, planuoti savo laiką, vertinti asmeninę pažangą. Jį kaip naudingą mokymąsi visam gyvenimui įvardijo ir aptarė Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Marytė Gečienė ir anglų kalbos mokytoja metodininkė Donata Šaulytė.

Johanesas Bobrovskis ir Vilkyškiai

 

Konferencijoje prisimintas vokiečių rašytojas Johanesas Bobrovskis (1917–1965), kurio vardo mokykloje surengtas renginys. Jo kūryboje apstu lietuviškų motyvų, lietuvių liaudies dainų citatų, krašto savitumo elementų. Pasak technologijų vyr. mokytojos Editos Jurkšaitienės, kai atliekant kūrybinius projektus iškilo klausimas, kuo miestelis ypatingas, buvo prisimintas šios iškilios asmenybės santykis su lietuviškąja žeme (žinoma, kad tarpukario laikotarpiu rašytojas atostogaudavo pas senelius Mociškiuose ir Vilkyškiuose). Po trejų metų įdirbio mokykla pavadinta rašytojo garbei. Į iškilmes buvo atvykę rašytojo šeimos nariai, su kuriais mokykla užmezgė bendradarbiavimo ryšius. Be to, Klaipėdos ir Pagėgių krašto istorija atsispindi rašytojo J. Bobrovskio memorialinėje ekspozicijoje, įrengtoje Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos namuose.

Reziumė

 

Apibendrinant vykusį renginį, norėtųsi išskirti rusų kalbos mokytojos metodininkės Laimos Vaičiulienės (Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla) įžvalgas. „Svarbiausia problema yra ne išmokyti, o tai, kad mokiniai norėtų mokytis. Galbūt optimaliausia, jei būtų balansas tarp akademinio, socialinio ir emocinio ugdymo. Kad tai pasiektum, reikia laiko, tačiau, kaip žinoma, mūsų mokiniai yra labai užimti“, – šypsodamasi svarstė mokytoja. Taip pat vertėtų pridėti Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos direktorės Rimos Auštrienės baigiamuosius žodžius: „Mokytis visą gyvenimą yra garbė, o mes tai ir darome.“ Sudėjus visų pranešimų turinį, tikrai gausu metodinės medžiagos, iš kurios mes, pedagogai, galime daug ko išmokti, pritaikyti savo pamokose ir taip nenustoti tobulėti…

 

Konferencijos organizatoriai – Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos direktorė Rima Auštrienė ir gimnazijos Metodinė taryba, renginio partneris – Klaipėdos rajono Švietimo centras.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.