Pedagoginės psichologinės tarnybos suteikė daugiau nei 51 tūkst. konsultacijų per metus

Dovilė Šileikytė

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyrius pasitarime, kuriame dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) atstovai, pristatė Pedagoginių psichologinių tarnybų 2021 m. veiklos apibendrinamąją analizę, palygino ją su ankstesnių metų duomenimis, aptarė veiklos aktualijas, ateities planus. Artimiausiu metu bus parengtas ir NŠA svetainėje paskelbtas el. leidinys, kuriame visi norintys galės susipažinti su analizės duomenimis.

Ką rodo duomenys?

 

Analizės tikslas – aptarti, įvertinti veiklos rezultatus, patirtis, pasiekimus, remiantis 53 tarnybų duomenimis, palyginti, kaip jie skyrėsi 2020 ir 2021 m., teikti siūlymus, kad ateityje veiklos taptų veiksmingesnės. Didžiausią PPT darbuotojų dalį sudaro psichologai, logopedai ir specialieji pedagogai, mažesnę – socialiniai pedagogai, mažiausią – surdopedagogai ir tiflopedagogai.

Tarp vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), kuriems skiriamas vertinimas, pagalba, dominuoja ikimokyklinukai ir pradinukai – Lietuvoje tarnybos eina teisingu keliu, orientuojasi į ankstyvą vertinimą ir pagalbą. Bendras konsultacijų, per kurias besikreipiantiems suteikta individuali psichologo pagalba, skaičius per metus – 27 134, išaugo tiflopedagogų konsultacijų skaičius. Iš viso pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai 2021 m. suteikė per 51 tūkst. individualių konsultacijų. Individualią pagalbą gavo daugiau nei 13,5 tūkst. mokinių.

 

Prioritetą daugelis PPT skyrė pasirengimui įtraukiajam ugdymui įgyvendinti, švietimo pagalbai, specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, paslaugoms užtikrinti pandemijos laikotarpiu ir t. t. Su kokiais sunkumais pastaruoju metu susidūrė PPT? Įtakos veiklai turėjo pandemija, darbo organizavimas karantino metu, žmogiškųjų išteklių, ypač psichologų stoka, mokymų poreikis, nepakankamas finansavimas. Dažniausiai minimi PPT pasiekimai – planuotų veiklų įgyvendinimas pandemijos sąlygomis, metodinė ir konsultacinė veikla (vykdoma ir nuotoliniu būdu). Veiklos kokybei ir efektyvumui didinti tarnybos siūlo atnaujinti metodikas, įsigyti metodines priemones, organizuoti mokymus, supervizijas, metodines dienas, steigti daugiau etatų specialistams.

Pexels.com nuotr.

Analizę renginio dalyviams pristatė NŠA Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriaus vedėja Lina Palačionienė, specialiosios pedagogės Asta Lauciuvienė, Audronė Vadakojienė, Auksė Vyšniauskienė, Ana Pavilovič-Jančis, logopedė Alma Luneckienė, psichologė Jolanta Zabulionienė.

Laukia sudėtingi metai

 

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo įtraukiojo ugdymo klausimais  Igno Gaižiūno, PPT tarnybos atlieka itin svarbų vaidmenį: „Tam, kad vaikai gautų pagalbą, jie turi būti įvertinti, o įvertinimas pedagogams turi suteikti reikšmingos informacijos, kad jie sėkmingai organizuotų savo darbą. Džiaugiuosi, kad du penktadaliai tarnybų nurodė, jog vienas iš prioritetų yra darbas su įtraukiuoju ugdymu, jos bando prisidėti prie to kaip tik gali. Matome, kad reikia stiprinti vertinimą ir kokybiškų rekomendacijų parengimą, tai įgalintų mokyklą suteikti vaikui reikalingą pagalbą.“

 

Šioje ataskaitoje dominavo pandemijos iššūkiai, o kitąmet, spėja I. Gaižiūnas, tikriausiai jie bus susiję su ukrainiečiais, pabėgusiais nuo karo: „Norisi padėkoti tarnyboms ir asociacijai, NŠA specialistams, kad rado žmones, kurie galėtų pakonsultuoti vaikus rusų kalba, jei to prireiktų. Mūsų tikriausiai laukia sudėtingi metai, nemažai vaikų liks Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kada ir kaip baigsis karas, tad turėsime ieškoti būdų, kaip suteikti pagalbą, nes vaikų yra įvairių. Dabar lyg ir kalbama apie vaikų, turinčių SUP, vertinimo atidėjimą kuriam laikui.“

 

Ministrės patarėjas užsiminė ir apie įtraukties planą, kuriame numatyta daug veiklų ir pokyčių, apie kuriuos reikės padiskutuoti su tarnybomis: ketinama stiprinti vertinimo dalį, žmogiškuosius pajėgumus, numatytas atlygio kėlimas, galbūt tam tikri veiklos organizavimo pokyčiai, nes norisi, kad tarnybos dėtų pastangas į tas sritis, kuriose turi didžiausią patirtį ir galimybes. Planuojama kurti regioninius metodinius konsultacinius centrus, tarnybos turėtų parengti geras rekomendacijas, kuriomis galėtų vadovautis mokyklos ir kokybiškai vertinti vaikus, regioniniai konsultaciniai centrai mokykloms teiktų pagalbą konkrečiai dirbant su vaiku klasėje, įgalinant mokytojus. Taip pat norima stiprinti PPT, kalbant apie naujų vertinimo metodikų atsiradimą, dėkojama už iniciatyvą dirbant su pabėgėliais, pamažu atsiranda iniciatyvų, kaip dirbti su vaikais, kurie patyrę karo traumą, turime keletą iniciatyvų iš Izraelio, Lietuvos, Jungtinių tautų, kaip padėti psichologams dirbti su tokiais vaikais.

 

Renginio pabaigoje vyko diskusija, kurios metu išsakytos nuomonės, pastebėjimai, siūlymai. Gražina Šeibokienė, ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja, išsakė siūlymą subalansuoti PPT darbą, nes specialistai be galo apkrauti konsultacijų teikimu. NŠA Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriaus vedėja Lina Palačionienė teigė, kad sulaukiama nemažai skambučių iš PPT dėl ukrainiečių vaikų vertinimo, todėl bendradarbiaujant su tarnybomis, savivaldybėmis ir ŠMSM parengtas aplinkraštis, kuris jau išsiųstas į savivaldybes, paskelbtas ir NŠA svetainėje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.