Pedagogams skirtų IT studijų dalyvė: mes mokomės visą gyvenimą

Šiuolaikinė mokykla keičia savo veidą – ji vis modernėja. Savo skaitmenines kompetencijas tobulina tiek mokiniai, tiek patys mokytojai. Atliepdamas šias tendencijas, Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras kviečia pedagogus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose – informatikos mokomojo dalyko modulį ir informatikos mokslų magistro laipsnį suteikiančiose studijų programose. Studijas siūlo keturios Lietuvos aukštosios mokyklos: Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus kolegija (VIKO), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Vilniaus universitetas (VU).

 

Kviečiame susipažinti su dabartiniais studentais (2022–2023 m. m.), kurie atstovauja įvairioms Lietuvos švietimo institucijoms ir interviu metu dalijosi savo įspūdžiais.

 

Irma Stasiukaitienė. Esu informacinių technologijų mokytoja. Dirbu dviejose pagrindinėse mokyklose jau penkerius metus. Mokytojo kelią pasirinkau ganėtinai vėlai, supratusi, kad man labiau patinka bendrauti ir perteikti žinias, nei dirbti tik su technikos priežiūra. Todėl dar Šiaulių universitete įgijau mokytojo kvalifikaciją ir besimokydama pradėjau mokyti kitus.

Į mokymą atsinešiau kitokį požiūrį ir patirtį nei įprastai paruoštas IT pedagogas – tai man teikia išskirtinumo, pamokose taikau daug naujovių. Tačiau, vykstant studijų programos reformai, besidomėdama naujais pokyčiais supratau, kad mano žinių ir patirties nebeužteks, prisitaikant prie naujų temų dėstymo. Pradėjau dairytis galimybių, kaip įgyti daugiau kompetencijos savo srityje. Taip socialiniuose tinkluose pastebėjau kvietimą studijuoti pagal EdTech programą – buvo galima rinktis iš keturių skirtingų informatikos krypčių magistro programų.

Pasidomėjusi kiekvienos aukštosios mokyklos programa, nusprendžiau pasirinkti Taikomąją informatiką VDU. Ši programa labiausiai atliepė mano pasirinktą tobulėjimo kryptį.

 

Ko siekiate studijose?

Pirmiausia norėjau išmokti programuoti „Python“ kalba. Prieš pateikdama stojimo prašymą išsiaiškinau, kad VDU gali suteikti galimybę studijuojant privalomus dalykus papildomai išmokti programuoti ir „Python“ kalba. Tai buvo pagrindinis mano tikslas, kuris galutinai lėmė mano sprendimą stoti į šią programą. Programavimo kursą jau sėkmingai pabaigiau, įgijau patirties, gavau daug praktinės medžiagos ir pradėjau pati mokyti savo mokinius mokykloje programuoti „Python“.

Antras tikslas – sukurti IT mokymo metodiką su įrankiu, kuris leistų mokiniams savo mokymąsi pritaikyti individualiai, o mokytojas tuomet pamokoje taptų tik konsultantu. Šis tikslas numatytas visam studijų laikotarpiui, ir labai tikiuosi, kad gebėsiu jį įgyvendinti.

 

Kaip Jums sekasi derinti pamokų ir studijų laiką?

Universitetas labai lanksčiai suderino mums paskaitų laiką, kad spėtume grįžti iš darbų. Labai gerai, kad paskaitų medžiaga ir filmuotos paskaitos yra sukeltos į Moodle sistemą – visada gali radęs laisvo laiko peržiūrėti paskaitą ar bet kada rasti tinkamos medžiagos net ir kitą dieną. Taip pat universitetas prisitaikė prie mūsų, pedagogų, prašymo mažinti praktinių darbų krūvį – geriau jį išgryninti ir padaryti prasmingesnį bei kokybiškesnį. Taip ir dirbu nuo ryto, o vakarais skubu į nuotolines paskaitas.

 

Ką pastebite Lietuvos mokyklose? Ar jos sparčiai modernėja?

Provincijų mokyklas skaitmena pasiekia mažesniais žingsneliais nei didmiesčiuose. Gaila, kad kol kas nėra vienodos sistemos, kaip skaitmeną įtraukti į visų mokyklų darbotvarkes kaip savaiminį dalyką, todėl kiekviena mokykla eina savo keliu.

Galiu tik pasidžiaugti, kad mano atstovaujamose mokyklose per keletą metų labai pagerėjo IKT infrastruktūra. Visų disciplinų mokytojai taip pat įgijo daugiau skaitmeninių kompetencijų (ypač pandemijos laikotarpiu). Tačiau ateitis nėra aiški, tad norėtųsi padirbėti bendrai strateguojant visam mokyklos kolektyvui, keliant klausimus, kur mes norime nukeliauti. Pastebiu vieną tendenciją, kad vis sėkmingiau ir lengviau pavyksta integruoti IT mokymą su kitais dalykais. Esu įsitikinusi, kad ateityje viskas bus labai tampriai susiję – nebus tokios stiprios atskirties tarpdalykinėje sistemoje.

 

Ką parekomenduotumėte savo kolegoms – kitiems Lietuvos pedagogams?

Mano pastebėjimu, Lietuvos pedagogai turėtų labiau įsitraukti į skaitmeninio turinio kūrimą ir taikymą savo pamokose. Tačiau iš patirties matau, kad jiems trūksta tiek žinių, tiek praktikos dirbti su įvairiomis programomis. Taip pat pedagogai yra labiau linkę ne ieškoti naujų sprendimų, o naudotis tomis žiniomis, kurias jau įgijo. Liūdina, kai, apsilankius pas kolegą, matai, kad jis informaciją demonstruoja kaip nuotraukas iš vadovėlio. Bet tokių atvejų mažėja.

Visiems, ne tik pedagogams, noriu palinkėti smalsumo. Mes mokomės visą gyvenimą. Šiuolaikinėje – skaitmeninėje – visuomenėje  neturėti tam tikrų skaitmeninių įgūdžių – tai tarsi likti rašomos gyvenimo knygos paraštėse. Tad patys kurkime savo pasaulį, o kurdami pirmiausia mokėkime jį keisti ir prie jo prisitaikyti.

 

Asociatyvi nuotr.

Esu Aušra Kazlauskienė, dirbu gimnazijoje su vyresnių klasių mokiniais – o nuo kitų metų keičiasi IT ugdymo turinys. Taigi, studijuoti paskatino tiek vidinė motyvacija, tiek išorės veiksniai.

Kaip šios studijos atliepia Jūsų lūkesčius? 

Nuolat skatinu save tobulėti, judėti į priekį. Dėl greitai besivystančių technologijų IT srityje informacija greitai sensta, keičiasi. Sunku būna save įvertinti, pamatuoti, kiek esi pasiekęs vienoje ar kitoje savo dalyko srityje, ar viską supranti teisingai. Pasirinkau studijas tikrai tinkamu laiku, prieš atsinaujinant mokyklose ugdymo turiniui. Mano studijuojami dalykai glaudžiai siejasi su atnaujintų programų temomis – tad šios studijos tikrai atliepia mano lūkesčius.

 

Ar buvo aspektų, kurie Jus nustebino? 

Mane labiausiai nustebino mokomieji dalykai, kaip „Sprendimo priėmimo modeliai“, „Informacijos saugos valdymas“. Tokių žinių ir gebėjimų, kuriuos įgijau studijuodama šiuos dalykus, tikrai pati nebūčiau sugebėjusi įgyti. Sprendimų priėmimo modelių taikymo pavyzdžiai, šiuolaikinės apsaugos problemų, grėsmių klasifikacijos, standartų ir rizikos vertinimo galimybių taikymo saugos modeliuose pavyzdžiai mane tikrai nustebino.

 

Kaip studijų patirtį planuosite pritaikyti savo pedagoginėje, mokslinėse veiklose? O gal jau matote apčiuopiamų rezultatų kasdienybėje – savo moksliniuose darbuose, pamokose, paskaitose?

Ačiū dėstytojoms prof. dr. Dalei Dzemydienei, prof. Sigitai Turskienei, dr. Irmai Šileikienei, kurios paskatino dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „ALTA’22 – Pažangios mokymosi technologijos ir aplikacijos. Skaitmeninės kompetencijos švietime“.

Konferencijoje prof. dr. Dalė Dzemydienė pristatė pranešimą „Informacinių technologijų paslaugų valdymo išvystymas švietimo įstaigų darbe“, prie kurio prisidėjau ir aš. Džiugu įsilieti į mokslininkų bendruomenę.

 

O kaip Jums sekasi suderinti studijas ir pedagoginį darbą? 

Kol kas suderinti studijas ir darbą pavyksta, bet pastangų reikia tikrai nemažai. Galbūt taip yra dėl to, kad esu vyresnio amžiaus studentė ir visi dalykai man pakankamai nauji.

 

Kokių konsultacijų sulaukiate iš dėstytojų, galbūt pasitaiko galimybių individualizuoti Jūsų mokymosi procesą, pritaikyti prie Jūsų poreikių? 

VU Šiaulių akademijos dėstytojai tikrai šaunūs, visą dėstomą medžiagą stengiasi pritaikyti prie pedagogų poreikių. Mokymosi procesas yra individualizuotas, konsultuotis įvairiais klausimais sudaromos visos sąlygos. Visiems dėstytojams galima bet kuriuo metu pateikti klausimus, į kuriuos jie išsamiai ir dėmesingai atsako.

 

Kokią skaitmenos ateitį matote Lietuvos mokyklose, pamokose? Kokių idėjų kyla apie dešimtmetį į ateitį? 

Inovatyvūs, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįsti sprendimai švietimo sektoriaus iššūkiams spręsti – labai reikalingi. Švietimo sektoriaus skaitmeninės transformacijos iniciatyvos įgalina diegti naujausias edukacines technologijas, didina švietimo paslaugų kokybę, sukuria daugiau gerovės visuomenei.

Tačiau mokyklose šis procesas vyksta lėtai. Nėra teigiamų pavyzdžių, bendros sistemos, glaudaus bendradarbiavimo tarp švietimo įstaigų. Mokytojai nėra pakankamai skatinami naudotis naujomis skaitmeninėmis priemonėmis. Tikiu, kad dėl tokių skaitmeninių transformacijų iniciatyvų kaip „EdTech“ skaitmenizacijos procesai mokyklose vystysis daug greičiau.

 

Kokių skaitmeninių kompetencijų, kurios itin padėtų kasdienėse veiklose, dar trūksta Lietuvos pedagogams?  

Dauguma mokytojų ugdymo įrankius renkasi atsižvelgdami ne į atnešamą naudą bei individualių mokinių poreikių patenkinimą, bet į savo technologinį pasirengimą. Vyresniems mokytojams sunku greitai prisitaikyti prie darbo su naujomis technologijomis– tai reikalauja papildomo laiko ir jėgų. Kita vertus, trūksta ir pačių skaitmeninių priemonių.

 

Ką norėtumėte pasakyti kitiems mokytojams, kurie dar dvejoja dėl savo skaitmeninių kompetencijų lygio tobulinimo? 

Švietimo sektoriaus skaitmeninės transformacijos didina švietimo paslaugų kokybę, sukuria daugiau gerovės, palengvina mokytojo darbą, motyvuoja mokinius. Pastebiu, kad technologiniai pokyčiai šiandieniniame pasaulyje kelia naujų iššūkių ir reikalavimų šalies švietimo sistemai. Skaitmenizacija vyksta visose gyvenimo srityse, todėl labai svarbu neatsilikti. Skatinu visus kolegas įsitraukti į šį procesą. Įgytos kompetencijos leidžia mums, pedagogams, jaustis drąsiau, suteikia pasitikėjimo savimi ir motyvuoja aktyviau naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ugdymo procese.

 

Planuojama, kad 2023–2024 mokslo metais prie studijų turės galimybę prisijungti dar pedagogų, kviečiame aktyviai sekti EdTech centro naujienas apie būsimus kvietimus.

 

Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

 

NŠA inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *