Pedagogai pataria: kaip padėti pradinukams lengviau įsiminti naują informaciją

Miglė Rimeikė

Vis dažniau mokytojai pastebi, kad per pamokas vaikai sunkiai išlaiko dėmesio koncentraciją, itin lengvai išsiblaško. Šis šiuolaikinių vaikų bruožas kiek apsunkina jų mokymosi procesą, vaikams sunkiau įsiminti naują informaciją, o pagrindine mokytojo užduotimi tampa nuolatinis poreikis atkreipti vaiko dėmesį. Kaip padėti pradinukams lengviau įsiminti naują informaciją tiek mokykloje, tiek namuose, pataria specialioji pedagogė, leidyklos „Šviesa“ išleistos knygos vaikams „Taisyklių atmintinė“ autorė Eglė Saikauskienė ir Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja Andželika Padarauskienė.

Svarbiausia – suprasti

 

Pradinio ugdymo mokytoja A. Padarauskienė teigia, kad kalimas mintinai nėra naudingas nei šiuolaikiniams, nei buvo naudingas anksčiau besimokiusiems vaikams. Tai, kad vaikas taisyklę gali atkartoti, nereiškia, kad mokėsi ją pritaikyti, todėl mokantis svarbiausia yra suprasti, ką mokaisi. Šiuolaikiniame pasaulyje informacijos kiekiai yra tokie dideli, kad viską žinoti ir prisiminti – neįmanoma. Tačiau pagrindines taisykles, informaciją turime žinoti. Kiekvieną kartą, abejodamas, ar reikia rašyti nosinę raidę galininko linksnyje, mokinys nepuls naršyti internete. Iškels žodžiui klausimą, jį pakartos, tuomet pritaikys taisyklę, pasitikrins.

 

Pedagogė E. Saikauskienė taip pat pabrėžia, kad vaikams svarbiausia gebėti surasti reikiamą teisingą informaciją ir ją pritaikyti praktikoje. Internete informacijos daug, vaikai skuba jos ieškoti tik ten, bet ne visa informacija internete teisinga, o ir internetas – ne vienintelis žinių šaltinis. Kaip nuostabu, jei vaikas žino ir geba reikiamą informaciją susirasti ne tik internete, bet ir knygoje ar taisyklių atmintinėje!

„Teorinę, sausą informaciją greitai pamirštame, dažnai po metų kitų vėl reikia mokytis iš naujo. Bet jei išmokstame kažką susiedami su gyvenimiška patirtimi, su praktiniu patyrimu, žinios išlieka ilgam. Todėl šiuolaikiniams vaikams naudingiausias yra kūrybiškas, patirtinis, gyvenimiškas mokymas, kuris išlieka ilgam, skatina į paprastus dalykus žvelgti kitaip, kūrybiškai, linksmai. Galime sakyti, kad, pavyzdžiui, mišrieji dvigarsiai yra tik mišrieji dvigarsiai, bet galime sukurti istoriją, kad mišrieji dvigarsiai tai vaikų poros, šokančios šokių pamokoje. Kurią informaciją lengviau įsimins vaikai? Kuri išliks ilgiau? Kuri sužadins vaizduotę?“ – pataria specialioji pedagogė.

Praktinis pritaikymas ir aktualus kontekstas

 

Leidinio pradinukams „Taisyklių atmintinė“ autorė E. Saikauskienė teigia, kad, siekiant atkreipti mokinių dėmesį ir padėti jiems veiksmingai įsiminti naują informaciją, itin naudingi visi metodai, kurie padeda naują informaciją susieti su realybe, gyvenimiška patirtimi. Anot jos, lengviausia mokytis pasitelkiant žaidimus, judesį, gyvenimiškas situacijas, asociacijas, asmeninę patirtį. „Mokiniams dažnai lengviau įsiminti taisykles, jei jos pateiktos vaizdžiai, struktūruotai, glaustai, jei informacijos ne per daug, jei ji įdomi, susieta su gyvenimiškais pavyzdžiais“, – pastebi pedagogė.

Išmokti surasti tinkamą informaciją ir ją panaudoti padeda nuolatinis to praktikavimas. „Viena iš priemonių, kurią nuolat naudojame su mokiniais, – taisyklių knygelės, t. y. struktūruotą ir apibendrintą informaciją to, ką mokomės, klijuojame į savo taisyklių knygeles. Vaikai jas nuolat turi su savimi: ir pamokoje, ir namuose. Jei pamiršta, ką mokėsi, pasižiūri ir prisimena. Kadangi taisyklių knygelės mums tapo tokios naudingos ir svarbios, kilo mintis išleisti taisyklių atmintinę, galbūt ir kitiems Lietuvos vaikams ji pasitarnautų. Joje kiekvieną mūsų schemą lydi pasakojimas, istorija, padedanti lengviau suprasti, įsiminti pateiktą informaciją“, – pasakoja pedagogė.

Patarimai tėvams

 

Pagalbos būdai priklauso nuo priežasties, kodėl vaikui nesiseka mokytis, todėl mokytojai ir tėveliai turėtų glaudžiai bendradarbiauti – tik kartu galima pasiekti geriausių rezultatų. „Bet jei tėveliai kas vakarą paklaus ne tik to, kaip sekėsi mokykloje (nes dažniausiai išgirs nieko nepasakantį ,,gerai“), bet ir ką naujo vaikai išmoko, sulaukdami konkretaus atsakymo, tikrai padės tiek silpnesniam, tiek ir stipriam mokiniui, nes jis dar kartą atkartos tai, ko mokėsi mokykloje. Taip naujos žinios greičiau pereis iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę“, – pataria Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja.

 

„Mokantis su vaiku namuose, svarbiausia – jo nekaltinti ir nebarti, jei ko nors nesupranta. Jūsų vaikas – geriausias toks, koks yra, nesvarbu, ar supranta reikiamą tema, ar ne. Jis turi tai žinoti ir jausti. Jei jam sunku, jei jums nepavyksta paaiškinti, tai ne vaiko problema. Gal mes nemokame tinkamai perteikti, paaiškinti?.. Ir jei nemokame, pripažinkime, kad tai mums nepavyksta paaiškinti, o ne vaikas nesupratingas. Dažnai vaikai nemėgsta, kai jiems aiškina tėvai, todėl laido frazes, kad „mokytoja kitaip sakė / mokė“. Gal iš tikrųjų kartais būtų pravartu pasikonsultuoti ar pasiaiškinti kartu su mokytoja? Jei matote, kad patiems padėti vaikui sunku, geriau pasitelkti mokytojo, korepetitoriaus pagalbą. Tėvai neturi tapti mokytojais, pagrindinė jų pareiga – būti tėvais“, – pataria E. Saikauskienė.

 

Jei visgi norite ar net mėgstate kartu pasikartoti mokykloje išmoktą informaciją, patobulinti silpnąsias vietas, nepamirškite, kad mokantis būtina sąlyga – teigiamas nusiteikimas, gera nuotaika. Kai ši sąlyga įgyvendinta, puikiausiai gali pasitarnauti vaizdžiai pateikta informacija, schemos, žinių žemėlapiai, gyvenimiški pavyzdžiai…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.