Paveikslėlių istorijos šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame karaliauja vaizdai

Jaunosios kartos menininkė Anna Pavlova – komiksų piešėja, „Pencil Mood / Pieštuko nuotaika“ iliustratorė, kviečia pandemijos ir karantino namuose įkalintus vaikus pabandyti piešti komiksus.

Tai labai smagus užsiėmimas. Komikso principu galima papasakoti nerealiausias istorijas ir jomis dalintis su kitoje ekrano pusėje esančiais draugais, arba – pasilikti atminčiai – komiksų dienoraštyje telpa ne tik išgyventi įvykiai, bet ir mintys, emocijos.

Komikso kūrimas pravers ir dėl dar vienos, labai svarbios, nors, ir gerokai mažiau pastebimos, priežasties – piešinėliuose pasakojama istorija, tarsi lėtas pokalbis su savimi, padedantis atpažinti ir išjausti net ir pačias sunkiausias emocijas.

Kas yra komiksas ir kaip jis kuriamas?

 

Primiršusiems, kas yra komiksas, „Pencil Mood / Pieštuko nuotaika“ primena, jog tai įvykis ar istorija, papasakota pieštuku ir tekstu. Pasakojimas, nuosekliai ir logiškai, keliauja iš vieno langelio į kitą. Jis gali būti labai trumpas ir užimti tik vieną langelį, arba gali tęstis 2, 4 ar 12 langelių. Komikso apimtis priklauso nuo to, ką ir kodėl jo autorius nori papasakoti pasauliui. Labai glaudžiai persipynę piešiniai ir tekstas gali įtraukti labai ilgam skaitymui.

Beje, langelių gali net neprireikti, jei tai koliažo principu dėliojama grafinė novelė.

 

Komikso kūrimas prasideda idėja, kuri neduoda ramybės – įdomia, svarbia ir labai drąsia – juk popieriuje įgyvendinti galima net ir nerealiausius sumanymus.

Anna pataria, kad išgryninę idėją ir siužetą, pradžioje mintis perkelkite į juodraštį, nes tai vieta, kurioje galima viską keisti, stumdyti, braukyti. Patogu naudoti lipnius lapelius, nes juos lengva nuklijuoti, priklijuoti, pakeisti seką. Šalia paveikslėlių užrašote tekstą, vėliau jį apvedate. Svarbu rašyti įskaitomai ir suprantamai, kad užrašytą tekstą pavyktų perskaityti ir suprasti.

Naudinga leisti žvilgtelti draugui – jis pagelbės pasakydamas ar mintis aiški skaitytojui.

Paruošiamieji darbai baigti. Lieka įdomiausia dalis – piešimas.

 

Verta atsiminti, kad: „Šis žanras – labai galinga informacijos perteikimo priemonė: vizualiais sprendimais, drąsiomis idėjomis galinti greitai pasiekti žiūrovą, patraukti jo dėmesį. Ypač tai aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame karaliauja vaizdai“, – pastebi Anna.

 

Komikse kalba ne tik tekstai ar paveikslėliai, bet ir linijos

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) komiksų būrelio vadovė pastebi, jog komikse galima perskaityti ne tik istoriją, bet ir daug sužinoti apie jos autorių. „Autoriaus savijautą, emocinę būseną galima suprasti ne tik iš to, ką piešia ir ką rašo, bet ir kaip ji(s) tai daro. Linija gali būti įvairi: labai rami, ekspresyvi, pilna nerimo ar irzli.“

 

„Pamenu vieno vaiko mamos laišką, – dalijasi Anna, – ji klausė, kaip būrelyje sekasi jos vaikui, nelinkusiam dalintis savo išgyvenimais. Namuose matanti tik sūnaus piešinius. Atsakiau, jog jei rodo piešinius, vadinasi pasitiki, ir galima bandyti bendrauti pasitelkiant komiksus.“ Iš to, ką ir kaip vaikas piešia, galima suprasti jo būseną ir nuotaiką. Piešiniu, netiesiogiai vaikas gali pasakyti: kas jam nepatinka; kaip su juo elgiamasi mokykloje; ar jis jaučiasi gražus… Jaunieji menininkai labai retai vaizduoja nieko nesakančius darbus, tik apie tai, kokia nereali diena arba kaip fantastiškai pažaidė kompu. Dažniausiai piešia, netiesiogiai paliesdami tas temas, kurios neramina. Tai, kas sukasi vaiko galvoje, atsiranda ir lape, – pastebėjimus išsako LVJC komiksų būrelio vadovė.

 

Komiksų piešimas ilgainiui prakalbina visus, net ir tylenius. Tikriausiai todėl, kad šios veiklos pobūdis susijęs su istorijomis. O kai turi istoriją, ją papasakoti žodžiais – kiekvienas gali išmokti. Ilgainiui net ir uždariausi vaikai pradeda dalintis išgyvenimais ne tik paveikslėlių grandinėse, bet ir pasakojimais grupėje.

„Taip, tai labai subtilu ir atsakinga, bet jei vaikai pasitiki mokytoju ir vieni kitais – jų atvirumo išvengti tikriausiai neįmanoma. Išsikalbėję, išsakę širdyje nešiotas nuoskaudas ar abejones – jie tikrai pasijunta geriau“, – pasakoja Anna.

Komiksas tarsi dienoraštis – padeda pažinti save, priimti svarbius sprendimus

 

Ne vienerius metus komiksus kuriantys jaunieji menininkai gali stebėti savo augimą, brandą, asmenybės pokyčius. Pačių sukurti paveikslėliai tampa savotišku dienoraščiu, kurį patogu ir įdomu vartyti, nes mintyse atgimsta ne tik išgyventi įvykiai, bet ir mintys, ieškojimai, emocijos.

 

„Nemažai mano mokinių netikėtai „atrado“ save piešdami komiksus – suprato, kad stiprioji jų savybė – piešimas, kad kūryba jiems – įdomi, aktuali; juos įkvepia ir suteikia prasmės. Dalis vaikų tapo komiksų piešėjais, kiti – iliustratoriais, yra tokių, kurie studijuoja grafinį dizainą ar animaciją. Pasirodo, paprastas hobis gali virsti viso gyvenimo užsiėmimu“, – dalijasi Anna.

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pastebi:

• Bendraukime įvairiais būdais – tarpusavyje ir su savimi.
• Komiksų kūrimas – puikus būdas pažinti save ir aplinkinius.
• Šią meno rūšį tikrai verta išbandyti. Ypač dabar, kai mokyklos uždarytos, būreliai neveikia, o galimybių padūkti lauke – mažiau.

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inf.