Patyriminis ugdymas užvaldė „Aušrinukų“ grupę. Kas mus sudomino?

Lina Mačernienė
,
Klaipėdos l.-d. „Žiogelis“ direktorės pavaduotoja ugdymui

Gyvenimas yra kelionė, apsisprendimas, pasirinkimas, tarnystė ir dovana. Tai amžina kaita. Šios vertybės labai ryškiai išreikštos mokytojo darbe. Šiuolaikinis mokytojas nuolat turi būti kelionėje – ieškantis, atrandantis… Jeigu tik tupinėji vietoje, prisėdai, prisnūdai, tik laiko klausimas, kada apsamanosi. Bet tik ne šį kartą. Viduje pradėjo „virti“ mintys, norai… Norėjosi pokyčių, tad ėmėme ieškoti idėjų, kaip paįvairinti ugdymo procesą. Analizavome, kas patinka vaikams, kas paveiku mažiesiems mokantis, kaip reaguoja, kai mokydamiesi „užsižaidžia“?

 

Pokyčių kelionei pradėti reikia entuziazmo, impulso, vizijos, paskatinimo ir palaikymo. Klaipėdos lopšelio-darželio „Žiogelis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Loreta Simutienė ir Raimonda Šarapajeva, paskatintos mūsų, direktorės Antaninos Šereivienės, direktorės pavaduotojos ugdymui Linos Mačernienės, susidomėjo tiriamąja eksperimentine veikla, patyriminiu ugdymu. Impulsu tapo naujų veiklų ieškojimas, diskutavimas, ugdytinių stebėjimas, noras smalsauti, aktyvumas, gamtinės, buitinės medžiagos panaudojimas ugdymo proceso organizavimui.

 

Vis dėlto, kad planas veiktų, reikia įdirbio. Mokytojos pradėjo kaupti gamtinę medžiagą, antrines žaliavas, iš jų kurti metodines priemones. Metodinių priemonių kūrimas labai pasiteisino. O išvydus pirmuosius veiklos rezultatus, galinga džiaugsmo jėga nenumaldomai stumia į priekį. Taip, daugiau nei prieš trejus metus, susidomėta patyriminiu ugdymu. Kas sudomino? Kas tai?

 

Patyriminis ugdymas – tai sėkmingo vaikų ugdymo strategija. Galima teigti, kad jei patyriminis ugdymas – ugdymo(si) sėkmės garantas, tokiu atveju, ikimokyklinio ugdymo įstaiga – pradžių pradžia einant tos sėkmės keliu. Tik veikdamas vaikas kuria individualų žinojimą, įgauna įgūdžių, ugdosi gebėjimus ir vertybines nuostatas, patyriminio ugdymo metu mokosi bendrauti, bendradarbiauti, apibendrinti, įrodymais pagrįsti žinias, tokiu būdu formuojasi vaiko pasaulėjauta. Šitaip ugdomos pasitikinčios savimi mažosios asmenybės, gebančios įveikti sunkumus, šnekėtis, suvokti užduotį, sieti naujas žinias su asmenine patirtimi. Patyriminė veikla stiprina ryšį su supančiu pasauliu, sudaro galimybę vystytis vaiko individualybei.

 

Kintant ugdymo tikslams, technologijoms, aplinkai, patyriminis ugdymas ir tiriamoji veikla tampa mokytojų profesijos pagrindu, leidžiančiu ugdymo procesą ir kasdienę praktinę veiklą sieti su mokymu ir mokymusi, analizuoti konkrečias mokymosi situacijas, įsitikinti taikomų mokymo metodų veiksmingumu. Remiantis geros įstaigos koncepcija, ugdymo turinys turi būti įdomus, provokuojantis, pakankamai platus ir gilus, kuriantis iššūkius.

 

Klaipėdos lopšelio-darželio „Žiogelis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Loreta Simutienė ir Raimonda Šarapajeva į ugdymo procesą aktyviai ėmėsi integruoti tiriamąją veiklą. Tiriamoji veikla labai sudomina vaikus, paįvairina ugdymo procesą. Pastebėta, kad patyriminis ugdymas turi begalę pliusų. Vienas svarbiausių – mokymasis tampa įdomus ir prasmingas pačiam besimokančiajam, nes asmeninė patirtis – kiekvienam svarbiausia. Be to, savos patirties refleksija, analizė – labai naudinga mokymosi kokybės prasme, nes suteikia galimybę turimą patirtį peržiūrėti, atnaujinti, sisteminti, plėtoti, o prireikus net ir keisti. Be kita ko, patirtinis mokymas ar mokymasis atitinka svarbiausius didaktinius principus.

 

Patirtinis ugdymas, priešingai nei „tradicinis“ mokymasis, kuriame dėmesys pirmiausiai kreipiamas protavimui, žinioms, kviečia aktyviai patirti – savo emocijas, reakcijas, elgesį, pojūčius. Mus džiugina tai, jog stebėdamos vaikus mokytojos pastebėjo, kad jiems labai patinka ilgai žaisti su paprastomis gamtinėmis medžiagomis, antrinėmis žaliavomis. Dėžutės, uolienos, kriauklės, smėlis, vanduo ir kt. tampa kūrybinių ir žaidimų vaidmenimis idėjų generatoriumi, siužeto dalimi. Ugdytiniams nenusibosta kartoti, įtvirtinti mokomosios medžiagos, jie noriai dar ir dar kartą eksperimentuoja, keičiasi su draugu veiklomis, savaip interpretuoja, kuria, bando, įsivaizduoja ir kt. Mokytojos įžvelgia, kad dažnai vaikai labiau domisi pakuote, o ne žaislais, jei ir sudomina vienos funkcijos žaislas, vos tik išsiaiškinus veikimo principą, jis atsiduria kampe tarp to paties likimo ištiktųjų. Mažieji mieliau renkasi žaidimus, kurie žadina smalsumą, suteikia laisvę vaizduotei, kūrybiškumui, inicijuoja tarpusavio sąveiką, kviečia bendrauti, diskutuoti ir dalytis idėjomis. Praktika rodo, kad vienas tinkamiausių būdų sužadinti natūralų smalsumą, į savo žaidimų aplinką įtraukti daugybę medžiagų, kurios vadinamos palaidomis dalimis.

 

Koncepciją apie palaidų dalių naudojimą ugdymo procese vienas pirmųjų pristatė architektas Simonas Nicholsonas. Jo teigimu, išradingumo ir kūrybiškumo laipsnis bei pažangus požiūris – tiesiogiai proporcingas aplinkoje esančių kintamųjų, t. y. palaidų dalių, įvairovei ir rūšiai. Palaidos dalys reiškia viliojančius, gražius rastus daiktus ir medžiagas, kuriuos žaidimo metu vaikai gali perkelti iš vienos vietos į kitą, išardyti ir vėl surinkti, perprojektuoti, išdėstyti, derinti, keisti ir naudoti atskirai arba derinant tarpusavyje. Tai visada daugiafunkcės priemonės, kurios neturi konkrečios paskirties ir naudojimo instrukcijų. Šias dalis naudodamos grupės ugdymo procese mokytojos pamatė, kad vaikų rankose jos tampa bet kuo: akmenukai gali tapti vaiduokliukais, įvairiomis konstrukcijomis, skaičiavimo matu, įvairių paveikslėlių personažais; pagaliukai tampa mašinomis, paveikslų rėmais, namais, eglutėmis; kankorėžiai tampa pelėdomis, nykštukais, eglučių žaisliukais, paukščiukais.

 

Vaikams naudojant palaidas dalis atsiveria neišmatuojamos galimybės kaskart pasiekti naujų rezultatų. Skirtingai nuo dėlionės, kurios detalės skirtos, kad jas sujungus būtų sukurtas vienas paveikslas, palaidos dalys gali būti sujungtos įvairiais būdais ir įvairiems tikslams. Dirbdami vaikai lavina smulkiąją motoriką, estetinį suvokimą bei kūrybiškumo įgūdžius; natūraliai domisi juos supančia aplinka, klausia ir ieško atsakymų į klausimus. Kuo gausiau aplinkoje palaidų dalių ir gamtinių medžiagų, tuo daugiau galimybių diskusijoms, išreikšti nuomonę ir kelti hipotezes.

 

Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiškai vaikas geba pasirinkti veiklą, mokytis iš savo pasirinkimų. Patirtinis ugdymasis pabrėžia ugdymo proceso svarbą, o ne rezultatą. Džiugus rezultatas, kad patyriminio mokymo procese puikiausiai lavėja vaikų kalba, bendravimo gebėjimai. Su vaikais daugiau dėmesio skiriama patirties analizei, mąstymui, aptarimui, įvairių ypatumų išryškinimui. Sakoma, kad patirtinis mokymas leidžia išmokti septyniasdešimčia procentų daugiau. Su šia hipoteze visiškai sutinkame, nes kiekvienas vaikas – veikdamas, patirdamas, giliau analizuodamas, lengviau suvokia ir įgytos žinios išlieka ilgam.

 

Pastebėta, kad vaikų patirtis, jau įgytos žinios, moko juos tęstinumo, sujungti naują patirtį su ankstesne, jau esama patirtimi. Besimokantysis turi aktyviai sąveikauti su supančia aplinka, kitais asmenimis – naudotis galimybe patikrinti išmoktus dalykus.

 

Tęstinumas skatinamas ir bendradarbiaujant su tėveliais. Pradžioje ši mintis paskatino prisidėti kelias aktyvias mamytes, o vėliau ir visą grupę. Tad tėveliai vasaros pradžioje gauna namų darbų – rinkti įvairią gamtinę medžiagą (kriaukles, akmenukus, gėlių žiedlapius, medžio žieves, kankorėžius, giles, pagaliukus ir t. t). Rugsėjo mėnesį mūsų grupė sparčiai pasipildo gamtinėmis priemonėmis. Tokiu būdu surinktos medžiagos subrandino idėją – surengti parodą su vaikais bei grupės tėveliais, kurioje būtų pasidžiaugta jų aktyvumu, pasidalinta emocijomis…

 

Kūrybiniai žaidimai žadina pasitikėjimą savimi, drąsina vaikus išbandyti naujus dalykus be rizikos suklysti, skatina komandinį darbą, gerėja grupės vaikų socialinis elgesys. Bendra vaikų veikla sukuria sąlygas formuotis bendravimo įgūdžiams. Žaisdami drauge, vaikai mokosi išsiaiškinti, derėtis, priimti bendrus sprendimus, dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti vienas kito idėjas, mokytis vienam iš kito. Jei prireikia, mokytojos nevengia perplanuoti veiklą, sustoti, jei vaikams nepatinka, per lengva, per sudėtinga.

 

Daug dėmesio skiriama grupės aplinkos kūrimui. Siekiama, kad aplinka skatintų vaikus smalsauti, priimti kūrybiškus sprendimus, aktyviai veikti, o vaikas galėtų panaudoti ankstesnes žinias ir patirtį tolesniam mokymuisi. Grupės aplinka dažnai papildoma naujomis idėjomis. Tokios aplinkos kūrimas žavi, mokytojos jį sėkmingai kuria. Labai džiaugiamės, jog tėveliai aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, partneriai, padėjėjai, idėjų sumanytojai ir generatoriai.

 

Nuoseklus patyriminis ugdymas(is) užtikrina kokybišką ugdymo organizavimą ikimokyklinėje įstaigoje. Kokia tiesioginė patyriminio ugdymo(si) nauda vaikui? Suteikiama galimybė ugdytis asmenine patirtimi, mokytis vienam iš kito, ugdymas(is) vyksta sekant mokytojo pavyzdžiu. Veikti įsitraukia visi vaikai, dirba komandoje, drauge įveikia sunkumus, todėl tobulėja bendravimo įgūdžiai, gebėjimai, ugdomos lyderystės savybės.

 

Darželio bendruomenė atvira pokyčiams ir naujovėms. Taigi, nuolat turime būti kelionėje, ieškoti, atrasti…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *