Patvirtintos prioritetinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sritys

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), atsižvelgdama į nustatytas 2023–2025 metų prioritetines pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sritis, imasi vykdyti švietimo įstaigų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėseną.

 

Prioritetinėmis pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sritimis paskelbtas skaitmeninių kompetencijų stiprinimas, kompetencijų, reikalingų įtraukties principui įgyvendinti, tobulinimas, pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimas, ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų gerinimas ir lyderystės ugdymui ir mokymuisi būtinų kompetencijų tobulinimas.

 

Pedagogų skaitmeninių kompetencijų stiprinimu siekiama veiksmingiau įgyvendinti ugdymo tikslus, efektyviau perteikti ugdymo turinį panaudojant skaitmeninį ugdymo turinį, priemones ir įrankius.

 

Kompetencijų, reikalingų įtraukties principui įgyvendinti, stiprinimas susijęs su įtraukios, atviros ir bendradarbiaujančios mokyklos siekiniu. Jis apima nuostatų ir požiūrių kaitą, gebėjimą suvokti, atpažinti ir atliepti mokinių poreikius.

 

Pilietinio ugdymo kompetencijų didinimas apima galimybę integruoti pilietiškumo ir nacionalinio saugumo pagrindus, medijų raštingumą, kritinio mąstymo ugdymą įvairių dalykų ugdymo procese ir bendroje mokyklos veikloje. Jis gilina supratimą apie pagrindines demokratijos vertybes ir jų puoselėjimą, valdžios ir piliečių tarpusavio bendradarbiavimą skatinant patriotiškumą, užtikrinant demokratiją ir nacionalinį saugumą.

 

Ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų tobulinimas apima galimybę kokybiškai organizuoti ugdymo procesą, taikyti ugdymo mokslo ir praktikos sintezę.

 

Lyderystės ugdymui ir mokymuisi būtinų kompetencijų tobulinimu siekiama stiprinti modernių vadovavimo strategijų plėtros ir pokyčių valdymo gebėjimus, dialogo kultūrą, ugdomosios veiklos kokybę, psichologinę gerovę, duomenimis grįstų sprendimų priėmimą, gerinti kolegialų grįžtamąjį ryšį, ugdyti profesinę tapatybę.

 

NŠA atlikta 2021 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų pažangos analizė atskleidė, kad nuo mokytojų profesinės kvalifikacijos didinimo tiesiogiai priklauso pažanga Lietuvos mokyklose. Analizės duomenys rodo, kad pernai dauguma šalies mokytojų, mokyklų vadovų ir švietimo pagalbos specialistų kėlė savo kvalifikaciją, ir tai turėjo įtakos mokyklos bei mokinių pažangai.

 

NŠA inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *