Patirtis, įžvalgos, sprendimai: Lietuva ir Lenkija stiprina bendradarbiavimą švietimo srityje

Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) įvyko Lietuvos ir Lenkijos švietimo institucijų atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptarta geroji abiejų šalių dvipusių ryšių plėtojant tautinių mažumų ugdymą praktika.

Pasak NŠA atstovų, šis Lietuvos ir Lenkijos ekspertinis susitikimas, skirtas tautinių mažumų švietimo kokybės stebėsenai, plėtoja naujus dvišalius ryšius, galinčius prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo ir tvaresnės jo raidos abiejose šalyse.

Platus bendradarbiavimo laukas

 

Sveikindama Lietuvos ir Lenkijos švietimo institucijų dvišalio susitikimo dalyvius, Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė atkreipė dėmesį, kad jis vyksta Lenkijoje minint Mokytojų dieną, ir pasveikino svečius profesinės šventės proga.

„Šiuo susitikimu patvirtiname mūsų šalių įsipareigojimą intensyviau bendradarbiauti švietimo srityje siekiant pagerinti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ugdymosi kokybę. Tai, be jokios abejonės, apima ir ugdymo turinį, ir pačias ugdymo sąlygas, pradedant mokymo programomis, aprūpinimo priemonėmis, baigiant mokytojų kvalifikacijos tobulinimu ir nuolatinės ugdymo stebėsenos bei rezultatų fiksavimu“, – sakė R. Krasauskienė.

 

Savo pranešime „Lenkų kalbos ir literatūros programa ugdymo turinio atnaujinimo kontekste“ NŠA Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Danuta Szejnicka kolegoms ir svečiams iš Lenkijos pristatė lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrosios programos parengimo ir įgyvendinimo aspektus. Kalbėdama apie lenkų kalbos ir literatūros mokymosi aktualijas ji pabrėžė, kad ruošiant naująją bendrąją programą labai daug dėmesio buvo skirta mokymosi strategijoms, kurios, specialistų teigimu, dažnai lemia mokinio sėkmę. Pasak pranešėjos, mokymosi strategijos yra integruotos į pasiekimų aprašus ir į mokymosi turinį.

„Ruošiantis atnaujinti programas, buvo surengta daug susitikimų, konferencijų, viena iš jų buvo skirta kalbos mokymuisi kaip kultūriniam dialogui. Mums buvo labai svarbu išsiaiškinti, kuo turi būti ypatinga ir kuo turi skirtis tautinių mažumų gimtosios kalbos mokymo programa daugiakultūriame kontekste, daugiakalbėje aplinkoje. Itin daug idėjų mums pasiūlė Krokuvos pedagoginio universiteto dėstytojai, ypač dėl požiūrio į literatūros mokymą“, – sakė D. Szejnicka.

 

NŠA Įtraukties plėtros skyriaus specialioji pedagogė Ana Pavilovič-Jančis savo pranešime aptarė įtraukiojo ugdymo formavimą tautinių mažumų mokyklose lenkų mokomąja kalba. Svečiams iš Lenkijos pristačiusi pagrindines savo skyriaus veiklos kryptis, prelegentė apžvelgė svarbiausius su įtrauktimi susijusius iššūkius.

Pasak pranešėjos, iki 2024 m. siekiama kaip galima geriau pasirengti įtraukčiai. „Šiuo metu esame kelyje, įtraukties principo įgyvendinimas mūsų mokyklose vyksta pagal 2021–2024 metų veiksmų planą. Dabar kartu su kolegomis aktyviai dalyvaujame teisėkūros procese, prisidedame prie teisės aktų rengimo ir jų atnaujinimo. Taip pat teikiame metodinę paramą mokykloms, pedagoginėms psichologinėms tarnyboms“, – sakė NŠA Įtraukties plėtros skyriaus specialioji pedagogė.

Kontekstas ir pasiekimai

 

NŠA Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė kolegoms iš Lenkijos pristatė lenkų kalba besimokančių mokinių pagrindinius mokymosi pasiekimus 2021–2022 mokslo metais. Svarbi jos pranešimo dalis buvo skirta mokinių pasiekimų kontekstui. Lenkų kalba bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių dalis tarp visų Lietuvos mokinių per trejus metus šiek kiek sumažėjo (nuo 3,6 iki 3,3 proc.), tačiau absoliutūs skaičiai rodo bendrą mokinių, kurie mokosi lenkų mokomąja kalba, skaičiaus stabilumą. Pasak G. Notrimaitės-Muzikevičienės, tai kalba apie tam tikrą tautinės mažumos savimonės išlaikymą. Pranešėjos teigimu, tą patvirtina ir sprendimas nuo 2022–2023 mokslo metų įvesti lenkų kalbos valstybinį brandos egzaminą.

 

Didesnioji dalis mokyklų lenkų mokomąja kalba ar keliomis mokomosiomis kalbomis, tarp kurių yra lenkų kalba, veikia kaimiškose vietovėse. Palyginti su visomis Lietuvos mokyklomis, jos pasižymi gana nedideliu mokinių skaičiumi. Mažiausiai mokinių yra mažėjančiose pagrindinėse mokyklose lenkų mokomąja kalba, dažnai – be kai kurių pradinio ir pagrindinio ugdymo klasių. 2021 m. maždaug 9 proc. pradinio ir pagrindinio ugdymo klasių mokyklose lenkų mokomąja kalba buvo jungtinės. Jose mokėsi daugiau kaip 5 proc. visų to amžiaus šių mokyklų mokinių. Taip pat nepakankamu mokinių skaičiumi pasižymi net 18 gimnazijų, turėjusių tarp 80 ir 200 mokinių.

Pasak pranešėjos, kaimo mokyklose lenkų mokomąja kalba dažnai yra tik po vieną klasių komplektą. Tai lemia mažesnius mokytojų darbo krūvius, o dėl nepilnų darbo krūvių neretai trūksta mokytojų dalykininkų. Taip pat vyresnėse klasėse, nesusidarius net minimaliai reikalingam mokiniui skaičiui, kartais nėra įvairesnių mokomųjų dalykų ar net pagrindinių mokomųjų dalykų išplėstinio kurso pasirinkimo galimybių.

„Jeigu sudėtume visus pliusus ir minusus, būtų galima sakyti, kad aplinkybės, kurios padeda mokiniams mokytis lenkų mokomąja kalba, būtų tokios: beveik nekintantis mokinių skaičius, mokyklų išsidėstymas gana kompaktiškoje 5 kaimyninių savivaldybių teritorijoje, geresnis nei kitų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas. Aplinkybės, kurios galbūt trukdo siekti geresnių mokymosi rezultatų, – mokytojų trūkumas ir nepakankamas ugdymas valstybine lietuvių kalba. Dar vienas veiksnys – nepakankamas mokyklų aprūpinimas besikeičiantį ugdymo turinį atitinkančiais vadovėliais lenkų kalba. Bet ši problema yra tikrai sprendžiama bendradarbiaujant su kolegomis iš Lenkijos“, – sakė G. Notrimaitė-Muzikevičienė.

 

Lenkų kalba besimokančių mokinių pagrindinio ugdymo patikrinimo (PUPP) rezultatai rodo, kad gimtosios kalbos PUPP rezultatai išlieka stabiliai aukšti: beveik keturi penktadaliai mokinių pasiekia pagrindinį ar aukštesnįjį lygius. Mokyklos vietovė ar jos dydis neturi didesnės įtakos mokinių pasiekimams.

Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP rezultatai rodo, kad lenkų mokomąja kalba besimokantys mokiniai atsilieka nuo mokinių, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji, panaši situacija yra ir kalbant apie šio dalyko valstybinio brandos egzamino rezultatus.

Matematikos VBE rezultatų bendrosios tendencijos yra labai panašios į praėjusiųjų metų – šalies gimnazijų grupėse pagal mokomąsias kalbas egzamino neišlaiko maždaug vienoda mokinių dalis, tačiau gimnazijose lenkų mokomąja kalba mažesnė mokinių dalis gauna pačius aukščiausius įvertinimus. Tuo tarpu matematikos PUPP rezultatų sumažėjimas mokyklose lenkų mokomąja kalba nėra toks didelis, kaip kitose šalies mokyklose. Iš esmės matematikos pasiekimais jie 2022 m. niekuo nenusileido kitiems Lietuvos mokiniams ir net šiek tiek juos pranoko.

 

Pasak G. Notrimaitės-Muzikevičienės, galima daryti tokias išvadas: besimokantys lenkų mokomąja kalba mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimais dar negali prilygti lietuvių kaip gimtąja kalba besimokantiems mokiniams, matematikos pasiekimais 2022 m. jie praktiškai nenusileido visiems Lietuvos mokiniams, mokyklos dydis ar jos vietovė didesnę įtaką pasiekimams daro tik vidurinio ugdymo programose..

Mokyklos ir egzaminai Lenkijoje

 

Ugdymo plėtotės centro Varšuvoje laikinasis vadovas Tomaszas Madejus savo pranešimą pradėjo nuo Lenkijos švietimo ir mokslo ministro perduoto sveikinimo kolegoms Lietuvoje. „Labai džiaugiuosi čia būdamas, norėčiau širdingai padėkoti Nacionalinės švietimo agentūros vadovybei už pakvietimą į šį renginį. Taip pat norėčiau jus pasveikinti mūsų švietimo ir mokslo ministro prof. Przemysławo Czarneko vardu“, – sakė T. Madejus, pridurdamas, kad jo vadovaujama įstaiga yra pavaldi Lenkijos švietimo ir mokslo ministerijai.

 

Pasak prelegento, Ugdymo plėtotės centras – centrinė Lenkijos mokytojų profesinio tobulinimo institucija. Dvidešimt trijuose centro skyriuose dirba daugiau nei 300 darbuotojų. Ši institucija atlieka įtraukiojo ir profesinio ugdymo funkciją, vykdo psichologinės pedagoginės pagalbos centro veiklą. „Pagrindinė veiklos sritis – įtraukusis ugdymas, skirtas kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jo negalios ar sutrikimo. Bendrojo ugdymo srityje užsiimame švietimo programų tobulinimu, modernizavimu. Dar viena veiklos sritis – ministerijos pavedimu įgyvendiname 12 įvairių projektų, kurių bendra vertė siekia daugiau kaip 300 mln. zlotų. Taip pat esame atsakingi už įvairialypės terpės priemonių, skirtų bendrajam ugdymui, kūrimą. Panašiai veikiame ir profesinio ugdymo srityje. Mūsų centras bendradarbiauja su visomis Lenkijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo įstaigomis. Praeitais metais apmokėme daugiau nei 12 tūkst. mokytojų“, – sakė T. Madejus.

 

Ugdymo plėtotės centro Varšuvoje vadovas kolegoms iš Lietuvos glaustai pristatė ir esminius Lenkijos švietimo sistemos bruožus. Ją pradeda 3–6 metų vaikams skirtas ikimokyklinis ugdymas, paskui mokiniai lanko 8 klasių pagrindinę mokyklą. „Ji baigiasi 8 klasės egzaminu, kurį organizuoja Nacionalinė egzaminų komisija. Baigę 8 klases jaunuoliai gali eiti mokytis į bendrojo ugdymo licėjų, kuriame mokslas trunka 4 metus, technikumą (mokosi 5 metus), 3 metų profesinę 1 laipsnio mokyklą arba 2 metų profesinę 2 laipsnio mokyklą. Licėjų baigiantys mokiniai laiko brandos egzaminus. Technikumą baigiantys mokiniai be brandos egzamino laiko dar ir profesijos egzaminą, kuris suteikia jiems techninės kvalifikacijos laipsnį. 1 laipsnio profesinę mokyklą baigiantys mokiniai laiko profesinės kvalifikacijos egzaminą, jeigu šią mokyklą baigęs jaunuolis nori gauti vidurinį išsilavinimą, tuomet eina į 2 laipsnio 2 metų profesinę mokyklą. Joje laiko ir brandos egzaminus“, – pasakojo T. Madejus.

 

Pristatydamas Lenkijoje veikiančią brandos ir aštuntos klasės egzaminų sistemą, Nacionalinės egzaminų komisijos direktorius dr. Marcinas Smolikas pasidžiaugė, kad nuo 2017 m. turi galimybę glaudžiai bendradarbiauti su kolegomis Lietuvoje ruošiant egzaminų užduotis lietuvių tautinės mažumos mokiniams Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos mokiniams Lietuvoje. „Tai labai retas atvejis, kai švietimo srityje bendradarbiaujama taip glaudžiai, kad keičiamasi pačia slapčiausia informacija, susijusia su egzaminais. Džiaugiamės, kad galime užtikrinti mūsų mokiniams kokybiškai paruoštą egzaminų klausimų medžiagą be jokių klaidų, nes jau seniai negavome jokių pastabų ar pretenzijų. Labai vertiname tokį glaudų bendradarbiavimą ir tikimės, kad jis tęsis ir ateityje“, – pabrėžė dr. M. Smolikas.

 

Jis pridūrė, kad nėra girdėjęs ir nusiskundimų Lietuvoje dėl Nacionalinės egzaminų komisijos darbo ir paramos, todėl džiaugiasi galimybe naudingai prisidėti prie egzaminų proceso. Direktoriaus teigimu, Lenkijos ir Lietuvos atstovai ankstesniais metais susitikdavo pakaitomis tai vienoje, tai kitoje šalyje, deja, pandemija tokius susitikimus nutraukė, bet tikimasi jau kitais metais pratęsti gyvų susitikimų tradiciją.

Pasak direktoriaus, egzaminus Lenkijoje vykdo 10 įstaigų: 8 apygardų egzaminų komisijos, kurias vienija Nacionalinė egzaminų komisija, pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai. Kasmet Nacionalinė egzaminų komisija parengia apie 4 500 egzaminų užduočių ir egzaminuoja apie 5 mln. asmenų. 2017 m. egzaminų organizavimo sistema buvo pertvarkyta, šiuo metu visos apygardų egzaminų komisijos yra pavaldžios Nacionalinei egzaminų komisijai.

 

„Egzaminų užduotys rengiamos pagal ugdymo programas, kurias nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Ugdymo programa yra bendra visoms tautinėms mažumoms. Remiantis ugdymo programa ir informaciniame leidinyje pateiktu literatūros sąrašu, parengiamos egzaminų užduotys. Jas rengiant dalyvauja apygardų egzaminų komisijos. Egzamino turinį ir vertinimo procedūras apibrėžia Lenkijos švietimo įstatymas ir keliolika švietimo ministro įsakymų. Remdamasi šiais teisės aktais Nacionalinė egzaminų komisija rengia egzamino vykdymo procedūrą, o apygardų egzaminų komisijos vykdo pateiktas instrukcijas. Be to, jos kasmet rengia mokymus egzaminuojantiems mokytojams. Tai labai didelis darbas“, – pabrėžė Lenkijos nacionalinės egzaminų komisijos vadovas.

 

Jo teigimu, visiems mokiniams privalomas 8 klasės egzaminas vykdomas nuo 2019 m., nes 2017 m. buvo pakeista mokyklų struktūra ir ugdymo programos. Mokiniai laiko lenkų kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos egzaminus. Lietuvių tautinės mažumos mokyklų mokiniai turi galimybę, jeigu nori, laikyti matematikos egzaminą lietuvių kalba. „Žinoma, šiose mokyklose vaikai mokosi lietuvių kalbos kaip tautinės mažumos kalbos, bet tokio egzamino nėra. Baigęs vidurinę mokyklą absolventas gali laikyti brandos egzaminus, bet tai nėra privaloma“, – sakė dr. M. Smolikas.

Laukia bendros veiklos

 

Po Lietuvos ir Lenkijos švietimo įstaigų atstovų perskaitytų pranešimų buvo surengta diskusija: aptarti aktualūs abiejų šalių švietimo srities klausimai, keistasi patirtimi integruojant nuo karo į Lietuvą ir Lenkiją pasitraukusius ukrainiečių vaikus į ugdymo procesą, organizuojant jiems mokyklinius ir brandos egzaminus. Nagrinėtos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybės, aptartas metodinių priemonių rengimas, svarstyti įtraukiojo ugdymo keliami iššūkiai. Tarpinstitucinį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą švietimo srityje planuojama tęsti plėtojant tolesnes bendras veiklas.

 

„Švietimo naujienų“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.