Patarimai, kaip ugdyti vaiko, turinčio klausos sutrikimą, kalbą atostogų metu

Artėja vasaros atostogos. Mokytojams rūpi, kad mokiniai, turintys klausos sutrikimą, nepamirštų to, ką išmoko. Palmira Stančauskienė ir Laimutė Beinarauskienė, projekto „Įtraukiojo ugdymo galimybių plėtra, I etapas“ vykdytojos, kalbina Genę Sutkuvienę, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos surdopedagogę bei vizituojančią surdopedagogę.

 

Laba diena. Likimas lėmė, kad užauginote tris vaikus: sūnų ir dukrą bei neprigirdinčią mokinę. Tai, kad ėmėtės globoti svetimą vaiką, rodo Jūsų širdies dosnumą. Iš kur tiek dvasinės stiprybės?

Gyvenimas taip susiklostė. Stiprybė atsiranda, kai jos prireikia. Man, auginusiai kurčią dukrą, buvo lengviau priimti į šeimą turinčią klausos sutrikimą globotinę.

 

Jūsų dukra yra kurčia, globotinė neprigirdinti. Taigi, nuolat buvote jaunų žmonių, turinčių klausos negalę, apsupty. Įgijote unikalią patirtį suprasti ir ugdyti negirdintį ar blogai girdintį vaiką. Kas yra svarbiausia bendraujant su klausos negalę turinčiuoju?

Svarbiausia – nebijoti bendrauti. Sekti turinčiojo klausos sutrikimą mimiką, gestus. Jei nesuprantate, prašyti užrašyti norimą išreikšti mintį. Taip pat labai svarbu, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) daug laiko skirtų tokiam vaikui. Neužtenka vien ugdymo darželyje ar mokykloje, labai svarbu nuolat kalbinti neprigirdintį vaiką. Sunkiau tai daryti kurčiųjų vaikų kurtiems tėvams. Kadangi jie negali girdėti sakytinės kalbos, turėtų stebėti ir lavinti vaiko rašytinę kalbą, turtinti žodyną.

 

Prasidėjo vasara. Netrukus mokiniai paliks mokyklas ir pradės atostogauti. Kaip neapleisti jų klausos, kalbos ir tarties lavinimo?

Girdintys tėvai turėtų nuolat skatinti neprigirdinčio vaiko sakytinę kalbą. Klausinėti jo apie viską: ką mato, ką veikia, apie ką svajoja ir t. t. Jei vaikas netaisyklingai ištaria žodį, tobulinti jo tartį – prašyti, kad kartodamas žodį žiūrėtų į tariančiojo veidą. Kurtieji tėvai turėtų mokyti negirdinčius vaikus naujų žodžių, prašyti užrašyti įvairias mintis – ko noriu, kur eisiu, ką pirksiu ir t.t.

 

Ar galėtumėt pateikti sėkmingo kalbos ugdymo pavyzdžių, kai vaiko kalba tobulėja sistemingai – ne tik pamokų metu?

Taip, tai mano mokiniai. Vienam ugdytiniui anksti atlikta kochlearinė implantacija. Teikti pagalbą pradėjau anksti, kai jam buvo pusantrų metukų. Apie metus laiko vaikas nekalbėjo, netarė garsų. Tačiau kalbinamas kaupė pasyviosios kalbos žodyną. Pradėjęs kalbėti žinojo daug žodžių. Kalbėjo daug ir greitai, todėl buvo sunku suprasti. Pamažu kalba tobulėjo. Padėjo lavinti kalbą logopedai, darželio auklėtojos ir, aišku, tėvai. Dabar šis mano ugdytinis yra pasirengęs pradėti lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. Tokių sėkmės istorijų galiu paminėti ne vieną.

 

Ne paslaptis, kad turintieji klausos sutrikimą nemėgsta skaityti knygų. Neprigirdinčiųjų žodynas skurdesnis už girdinčiųjų, o kurčiųjų dažnai tik buitinis. Kaip paskatinti tokius vaikus vasaros atostogų metu skaityti?

Pirmiausia, reikia parinkti tinkamas knygas. Vaikas norės labiau skaityti apie tai, ką jis mėgsta. Mano dukra domisi mados naujovėmis ir skaito apie tai. Jei jūsų vaikas domisi gamta, parinkite jam pagal amžių knygą apie gyvūnus. Jei vaikas atsisako skaityti, pratinkite jį, skaitykite kartu.

 

Rašyti vasarą vaikams taip pat nesinori. Gal žinote kokį receptą, kad jiems rašyti būtų smagu?

Tėveliai turėtų sugalvoti žaidimų, kuriuos žaidžiant reikia užrašyti žodžius. Vaikams patinka spręsti kryžiažodžius. Tik svarbu parinkti tinkamus pagal amžių. Labai naudinga rašyti laiškus ar dienoraštį. Reikėtų pratinti užrašyti kasdien išmoktus naujus žodžius.

Jūs jau penkerius metus esate senjorė. Bet vis dar energingai dirbate su pačiais mažiausiais Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos ugdytiniais, surdopedagogo paslaugas teikiate ne vienam integruotai besimokančiam mokiniui. Kas jus skatina dirbti?

Turiu ilgametę surdopedagoginio darbo patirtį, todėl galiu padėti neįgaliems vaikams. Kadangi surdopedagogų trūksta, vis dar ateinu į darbą, kuriame susitinku su savo mažaisiais ugdytiniais ir tobulinu jų kalbą. Gera, kai buvęs mokinys gatvėje ne tik pasisveikina, bet ir maloniai paklausia: „Kaip gyveni, mokytoja?“

 

Dėkojame už pasidalijimą patirtimi.

 

Kviečiame mokinių, turinčių klausos negalę, tėvus (globėjus, rūpintojus) paskatinti savo vaikus skaityti visur ir visada. Skaityti užrašus su gyvenviečių pavadinimais keliaujant, daiktų pavadinimais perkant, susipažinti su augalų pavadinimais, dirbant sode ar darže. Išnaudokite kiekvieną galimybę turtinti vaiko žodyną.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *