Pasirinktos profesijos svarba – karjeros sėkmė

„Darbas su pašaukimu teikia tą džiaugsmo ir gyvenimo jėgą, kuri sudaro maistą žmogaus dvasios gyvenimui“ (prof. A. Gučas)

 

Iš savo patirties žinau, kad sėkmingas profesijos pasirinkimas itin veikia žmogaus laimės jausmą, nes darbe praleidžiami geriausi gyvenimo metai ir šviesiausias paros laikas. Ir nuo to, kaip žmogus jaučiasi dirbdamas, priklauso didelė dalis laimės. O dauguma tėvų juk nori, kad jų vaikai būtų laimingi.

 

Tėvai nuo pat gimimo vaikams daro milžinišką įtaką. Ne kalbomis ir moralizavimu, o savo gyvenimo pavyzdžiu ir reakcija į vaiko pasiekimus, polinkius, jam kylančius sunkumus, nesusipratimus, vaikui svarbių klausimų sprendimą. Tyrimas, kurio metu buvo apklausti mokiniai ir jų tėvai, parodė, kad vaikams renkantis profesiją daugiausia padeda jų tėvai. Mokinių buvo pasiteirauta, kas juos dažniausiai konsultuoja profesijos pasirinkimo klausimais. Beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) nurodė, kad tai dažniausiai daro tėvai.

 

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtent ankstyvoji vaikystė, ikimokykliniai metai daugeliu atžvilgiu yra labai svarbus amžiaus tarpsnis, turintis didelės įtakos tolesnei žmogaus raidai. Tai, kuo vaikai užsiima, kaip jie yra ugdomi šiuo laikotarpiu, lemia ir jų karjeros siekius. Dažnai manoma, kad karjera yra suaugusio žmogaus reikalas, o maži vaikai niekaip su tuo nėra susiję. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau yra kalbama apie tai, kad vaikystę galima laikyti laikotarpiu, kada padedami pagrindai tam, ką vėliau savo karjeros kelyje pavyksta pasiekti suaugusiam žmogui. Akivaizdu, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai yra ypač smalsūs. Smalsaudami vaikai pažįsta save ir pasaulį, lavina savo mąstymo gebėjimus, išbando įvairų elgesį, sužino, kas jiems patinka, o kas – ne. Todėl domėjimasis naujais dalykais, patirtis itin svarbi karjerai, ji padeda formuotis vaikų supratimui apie jų interesus, vertybes, gebėjimus.

 

 

Džiaugiuosi Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“ „Bitučių“ grupės tėveliais, kurie nuo pat lopšelio noriai, aktyviai dalyvauja edukacinėse veiklose. Organizuojant projektą buvo įtraukti ir tėveliai, neatsisakę dalyvauti ugdymo procese. Tėvų ir darželio pedagogų bendradarbiavimas – viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaikų ugdymo sėkmę. Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir kitų šalių darželių auklėtojai ir psichologai pastebi, kad tėvų dalyvavimas vaikų ugdymo procese yra labai svarbus. Tėvų domėjimasis vaikų veikla skatina motyvaciją labiau įsitraukti į ugdymo(si) procesą. Vaikai tampa veiklesni, smalsesni, o tai tiesiogiai siejasi su geresniais jų pasiekimais. Aktyvus tėvų dalyvavimas vaikų ugdymo(si) procese teigiamai veikia vaikų savivertę ir skatina pasitikėjimą savimi.

 

Organizuodama projektą atsižvelgiau į STEAM metodą, į tai, kaip šis metodas leidžia vaikams patiems kurti, konstruoti, mąstyti, drąsiai reikšti savo nuomonę, nebijoti suklysti ir kt. Tai patvirtina ir Šiničis Suzukis (1898–1998; žymus japonų filosofas, pedagogas, smuikininkas ir kompozitorius). Jis teigia, kad kiekvienas vaikas yra gabus. Mūsų, suaugusiųjų, uždavinys – atskleisti tuos gabumus.

 

Ugdomosios veiklos:

• Kartu su tėveliais piešė vieno (ar abiejų) iš tėvelių profesiją. Grupėje pristatinėjo savo darbą.
• Su mokytojos pagalba iš kartotinių dėžių konstravo mašinas (spalvino ir žaidė kuriant įvairius žaidimus).
• Susipažino ir turėjo galimybę išbandyti rankinį pjūklą.
• Susipažino su profesijomis, kurias pristatė „Bitučių“ grupės tėveliai (nuoširdžiai jiems dėkoju už bendradarbiavimą).

 

Mokslininkas D. Superis teigia, kad vaikų ugdymo procese yra svarbūs šie veiksniai: smalsumas, polinkis tyrinėti, interesų ir pažintinių gebėjimų vystymasis, vaikams svarbūs asmenys.