Pasiekimų vertinimas – natūrali ugdymo proceso dalis

Dovilė Šileikytė

Nuo rugsėjo pirmosios ugdymo įstaigos pradėjo dirbti pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo programą. Ji yra skirta 5–6 m. vaikams ir suderinta su atnaujinta pradinio ugdymo programa, pagal kurią pirmokai pradės mokytis po metų. Praėjusią savaitę vyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) organizuotas nuotolinis susitikimas „Priešmokyklinuko individualios pažangos stebėjimas ir vertinimas: ką galėtume daryti geriau?“.

 

ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos Laimutės Jankauskienės teigimu, penkiamečių priešmokyklinio ugdymo grupėse daugėja: „Manome, kad tai gerai, jie turės galimybę dar vienerius metus lankyti priešmokyklines grupes, nes į jas ateina ir darželius lankę, ir to nedarę vaikai, todėl skiriasi jų ugdymo poreikiai. Programa buvo pirmoji Lietuvoje detalizuota kompetencijomis, orientaciniais vaiko ugdymosi pasiekimais. Turime padėti vaikams išsiugdyti tas kompetencijas, jos padės jiems mokantis mokykloje. Nauja programose yra tai, kad pasiekimai aprašomi išskiriant tris jų lygius. Ministerijos užsakymu NŠA parengė dvi Švietimo problemos analizes, skirtas ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų pasiekimams vertinti, jose rašoma apie kitų šalių patirtį, jas galima rasti internete.

Matyti kiekvieną vaiką

 

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos ir įgyvendinimo rekomendacijų rengimo koordinatorius Sergejus Neifachas teigė, kad, kalbėdami apie vertinimo svarbą, turime atsiremti į du svarbius dokumentus: priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą: „Pasiekimų vertinimas – natūrali ugdymo proceso dalis, iš jo turime pasisemti idėjų, išmokti matyti kiekvieną vaiką, jo asmenybę, užtikrinti kiekvieno galimybę ugdytis, tobulėti.“

Vertinimas yra ugdymo(si) proceso dalis, siekinys nustatyti vaiko poreikius, galimybė pasitikrinti, ar ugdymo programa veiksminga ir dirbama reikiama linkme, vaiko ugdymosi metų apibendrinimas. Atkreipdami dėmesį į vaikų pasiekimus, stengiamės išmokti matyti kiekvieną vaiką, jo asmenybę, pripažinti jų poreikius, numatyti sąlygas kiekvienam vaikui augti, plėtoti gebėjimus, nustatyti švietimo pagalbos poreikį, tobulinti, planuoti ugdymą. Vaikų poreikių pažinimas – tai kelias ugdymo individualizavimo link.

Pagrindinis nepakitęs ankstesnės programos elementas – ugdymas pagal septynias kompetencijas, plėtojamas šešiose ugdymosi srityse. Visos jos sudaro bendrą vientisą veiksmą, pedagogams reikėtų stengtis atsižvelgti į kiekvieną iš jų.

Kompetencijos atsiskleidžia per veiklą: stebėjimu, informacijos kaupimu ir vertinimu. Ugdydami vaikus per kompetencijas plėtojame gebėjimus ir iškleidžiame juos per ugdymo sritis.

Pasiekimų lygiai atrodo naujas reiškinys, bet veda mus rezultatų, kurių tikimės sulaukti mokslo metų pabaigoje, link. Atsirėmimas į pasiekimų lygius, vertinimas atsižvelgiant į kompetencijų raišką padeda mums nenuklysti, laikyti šį įrankį kaip pastolius, atsakyti į klausimą, ką vaikas jau žino, geba, nurodo tolesnes jo ugdymosi kryptis. Per ugdymosi metus atliekame tarpinius vaiko pasiekimų stebėsenos ir vertinimo žingsnelius.

Praktiniai pavyzdžiai

 

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos rengimo grupės metodininkė dr. Audronė Allan pasakojo, kad daugiau nei metus analizavo, bandė perprasti programos struktūrą ir turinį, konkretaus pasiekimo dinamiką nuo pirmųjų vaiko žingsnių toje srityje, planavo ugdomąją veiklą, suplanavo vertinimą, prisiminė pedagoginės veiklos tyrimo įgūdžius, nusiteikė, motyvavo pažinti kiekvieną vaiką.

 

Kaip pavyzdį ji pasirinko parodyti pasiekimą, kaip vaikas samprotauja, nusako kasdienės veiklos maršrutą. Šis procesas apima dvi (pasak metodininkės, tai – daug, nes stebėti ir vertinti vienu metu dvi kompetencijas nebuvo lengva) kompetencijas: pažinimo ir komunikavimo. Sukūrė reikšmingą kontekstą, kad vaikai norėtų tuos gebėjimus išreikšti – naujoms mokytojoms, atvykusioms iš Ukrainos, reikėjo papasakoti, kur yra Rotušė ir Katedra (objektai, esantys prie ugdymo įstaigos). A. Allan parodė vaikų pieštus žemėlapius ir įjungė garso įrašus, kuriuose vaikai aiškina kelią, vėliau rodė lenteles, kuriose aprašyti atsiskleidę vaikų gebėjimai: „Susirašiau tai, ką pastebėjau toje veikloje, kiekvieno vaiko atveju iškilo kitoks aktualumas, galiu mąstyti, koks yra kitas žingsnis kompetencijos plėtros procese dirbant su šiuo vaiku. Aišku, kai turiu visą grupę, iš vienos pusės matau kiekvieną vaiką, iš kitos – grupės visumą ir galiu planuoti tolesnę veiklą, kaupti informaciją fiziniame ar skaitmeniniame aplanke.“

 

Kai kurie priešmokyklinukai, pasakodami kelią, tyrinėdami aplinką ugdymo įstaigos kaimynystėje, prašė įjungti „Google maps“, todėl jau buvo galima vertinti skaitmeninės kompetencijos elementus, taip pat erdvinį mąstymą, matematinį ugdymą, toliau dirbti su komunikavimo kompetencija, su vienais vaikais labiau orientuotis į kalbinio ugdymo sritį plečiant žodyną, kad atsirastų verbalinio komunikavimo, su kitais – sąveikos komunikacijos srityje.

 

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos ir įgyvendinimo rekomendacijų rengėjos Erika Poškevičienė, Alytaus lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ direktorė, ir Raminta Rupšienė, mokyklos-darželio „Saulės gojus“ pagrindinio ugdymo pakopos vadovė, kalbėjo apie refleksijos svarbą. R. Rupšienė citavo savo kolegę, teigiančią, kad ugdymas prasideda ne nuo planavimo, o nuo vertinimo, nes tik žinodami, ką ugdysime, ko sieksime ir kaip vertinsime, galime pradėti galvoti apie planavimą. Priešmokyklinukų vertinimas aktualus ir jų tėvams, pedagogų kolegoms, pradinio ugdymo pedagogams.

Vertinimas yra vienas iš kokybiškų ugdymo garantų, kai reflektuojame vertinimą, padedame tėvams įsitraukti į ugdymo procesą, padėti vaikams, vaikas taip pat mokosi suprasti save kaip besimokantįjį: kas sekasi, kur reikia pagalbos, pradeda tyrinėti savo mokymosi įpročius, formuoti juos.

Pedagogai „stabteli“ mokslo metų pradžioje, kad suplanuotų pagalbą ir tolesnius ugdymosi žingsnius, sudaro galimybę derinti jų ugdymo lūkesčius ir vaiko galias. Vykdant ugdymo programą vertinamas konkretus pasiekimas – „tarpinė pozicija“, o priešmokyklinio ugdymo etapo pabaigoje – kompetencijų plėtra, t. y. vaiko ūgtis. Formuojamasis vertinimas taikomas vaiko individualiai pažangai stebėti, skatinti ir vertinti, o apibendrinamasis (sumuojamasis) vertinimas – vaiko pasiekimams įvertinti baigus priešmokyklinio ugdymo programą. Pastarasis yra kaip rekomendacija kitam vaiko ugdymosi etapui. R. Rupšienė pateikė formuojamojo vertinimo formos pavyzdį-pasiūlymą, kurį galima pritaikyti pagal savo poreikius, patogumą (tai bus paskelbta NŠA svetainėje).

E. Poškevičienės teigimu, užsirašyti vaikų pasiekimus pravartu, nes per metus jie pasimiršta, be to, tai medžiaga, ką kalbėti su tėvais, kai jie paklausia, kaip vaikui sekasi. Tereikia pradėti, pabandyti, įprasti.

 

Utenos lopšelio-darželio „Žilvinėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laura Liobienė pristatė prieš metus sėkmingai įgyvendinto ES finansuojamo projekto „Virtualus voratinklis“ rezultatus. Juos sudaro Rekomendacijos naujųjų medijų taikymui ikimokykliniame amžiuje, interaktyvi mokymo(si) priemonė, skirta skaitymo ir socialinių-emocinių kompetencijų ugdymui „Voriuko kelionė“, ir skaitmeninis įrankis ikimokyklinio ugdymo pažangai ir pasiekimams stebėti „Virtualus voratinklis“. L. Liobienė parodė, kaip šie skaitmeniniai įrankiai atrodo ir veikia, iš ko susideda.

S. Neifachas renginio pabaigoje visiems linkėjo judėti nuosekliai, tyrinėti, atpažinti, o pirmieji iššūkiai, su kuriais teks susidurti, bus išspręsti.

 

Atnaujintą programą galima rasti čia, o renginio vaizdo įrašą peržiūrėti – ŠMSM „YouTube“ paskyroje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.