Pasaulinės gestų kalbų ir kurčiųjų dienos paminėjimas

Vilius Glušokas
,
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos lietuvių gestų kalbos mokytojas ir bibliotekininkas

1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija, paskutinį rugsėjo sekmadienį, paskelbė Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Rugsėjo 25-ąją Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje vyko renginys „Pasaulinė gestų kalbų ir kurčiųjų diena“. Šventėje dalyvavo visa mokyklos bendruomenė. Buvo demonstruojamos skaidrės ir filmas apie kurčiųjų kultūrą, istoriją ir gestų kalbą.

 

Šventės dalyviai ypač domėjosi kurčiųjų statistika. Buvo teigiama, kad pasaulyje gyvena septyniasdešimt du milijonai kurčiųjų, yra trys šimtai natūralių gestų kalbų. Akcentuota, kad oficialios gestų kalbos – pripažintos penkiasdešimtyje pasaulio valstybių. Surengta knygų parodėlė „Tarptautinė gestų kalbų diena“, eksponuojamos knygos gestų kalba iš įvairių pasaulio valstybių.

 

Šventėje dalyvavo mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė. Ji gražiai pasveikino visus kurčiuosius mokytojus, darbuotojus ir mokinius, dovanodama pintinę skanumynų ir tulpių svogūnėlių. Direktorė palinkėjo įkurti dar vieną bendrą edukacinę erdvę – tulpių oazę.

Aš, lietuvių gestų kalbos mokytojas ir bibliotekininkas Vilius Glušokas, padovanojau mokyklos bendrabučio mokiniams kompiuterį ir žaidimų valdymo pultelį. Taip pat įteikiau direktorei Danutei Kriščiūnienei, specialiajai pedagogei metodininkei Ramunei Šveistei ir fizinio ugdymo mokytojai metodininkei Vijoletai Vanagienei sertifikatus, gautus iš Kipro kurčiųjų prezidento.

Mokykloje dirbančius kurčiuosius mokytojus ir darbuotojus asmeninėmis dovanėlėmis pasveikino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ramunė Šveistė bei Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laimutė Lazdauskienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Bartnykienė, mokyklos tarybos pirmininkė Vijoleta Vanagienė.

 

Šventėje paminėta, kad esminės reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik tarpusavyje, bet ir su visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.

 

Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., prancūzų poetas Pjeras de Ronsaras (Pierre de Ronsard), Viktoras Hugo (Victor-Marie Hugo), parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli (Antonio Stanioli), prancūzų skulptorius Andrė Derenas (Andre Derain), filosofas Žanas Žakas Ruso (Jean Jacques Rousseau). Liudvigas van Bethovenas (Ludwig van Beethoven) apkurtęs parašė Devintąją simfoniją.

1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robertas Davila, Džordžo Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.