Pasaulinė kurčiųjų diena – laukiama šventė mokykloje

Danutė Kriščiūnienė
,
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės m-klos direktorė

1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Kasmet ši diena Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje minima išskirtinai. Šiemet – ne išimtis. Šios dienos proga atidaryta bibliotekininko ir vyriausiojo lietuvių gestų kalbos mokytojo Viliaus Glušoko ketvirtoji fotografijos darbų paroda „Panevėžiui – 515 m.“.

 

Parodos pristatymas – tarsi maža edukacinė kelionė po gražiausią Aukštaitijos miestą: pradedant miesto pradžios nuotrauka, aplankant seniausią Panevėžio namą, miesto įkūrėjo Aleksandro paminklą, Senvagę, evangelikų liuteronų, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčias, malūnus, Panevėžio simbolį „Vėžį“, Juozo Miltinio dramos teatrą, dekoratyvinę skulptūrą „Sraigė“, Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo koplyčią, Vyskupijos sielovados centrą, pasigrožint Kristinos Nakvosienės darbais, skirtais Panevėžiui – pasaulio kurčiųjų iliuzionistų sostinei, apžiūrint antkapinį paminklą „Šventoji Zita“ ir baigiant suvenyru – paveikslu „Senvagė“. Mokiniai buvo mokomi naujų lietuviškų gestų su parodoje minimais simboliais, pateikta įvairių klausimų, į kuriuos ieškota žaismingų atsakymų. Prizai – su miesto simboliu susiję saldainiai „Vėželiai“.

 

Renginyje dalyvavo Panevėžio kultūros centro iliuzionistas Michailas Chovanskis su nauja programa. Mokyklos bendruomenė gėlėmis pasveikino net septynis klausos negalią turinčius mokyklos darbuotojus jų profesinės šventės proga. Visiems mokiniams buvo įteiktos JE Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko mokyklos 25-ojo jubiliejaus proga padovanotos knygelės „Tu – genijus“ ir priminta, kad kiekvienas yra ypatingas, unikalus ir vienintelis.

 

Renginyje paminėta, kad didelę reikšmę kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L’Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.

Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pavyzdžiui, poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Žanas Žakas Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo „Devintąją simfoniją“. 1989 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčias asmuo – Robertas Davila, Džordžo Bušo paskirtas švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.